| |
Atgal
::
Toliau
| Pelėda: |
Justea |
| Laikas: |
2003 vasario 24, 01:22:44 |
aš jaučiu prasmę.
pagaliau vėl jaučiu.
susukta cukrinė vata ant medinio nutriušusio pagaliuko
bet penkiametis vaikiukas laimingas...išsišiepęs veidukas..
tiek nedaug pasirodo reikia..kad liautųsi kalnuos sniego griūtis ir pradėtų žydėt smulkiažiedės gėlytės.
man reikia tik pakeitimo.
tiktai.
|
| Pelėda: |
Justea |
| Laikas: |
2003 vasario 24, 01:00:07 |
as prisiklijuosiu
sita savaite prie
didziausiu smagumu
ir niekada nepaleisiu
tavo rankos
is savo delno
ilgai ilgai lauktas jausmas atejo
gera pakeisti
aplinka
spalvas
jausmus
.
.
.
.
.
save
[GERA]
|
| Pelėda: |
wicked soul |
| Laikas: |
2003 vasario 23, 22:31:34 |
sugriuves vidinis pasaulis....
kraujuojancios zaizdos sirdy...
nejau man liko tik tavo apgaules???
nejau as viena tavo nakty????
suplesyk mano svajones ir saule..
nuplesk zvaigzdes nuo dangaus...
paniekink tuomet ir meile...
kuria dovanoti tau siandien ruosiaus...
tik zodziu nereikia neskaudink daugiau..
zinau kad sirdy neramu....
as jausiuos namuose saugiau....
kai meile iseina, ten buna tylu...
ir naktys nebuna bemieges...
ir diena atrodo sviesiau....
kai jauciu kur pirstai lietes....
kai girdziu tai, ka jauciau... |
| Pelėda: |
wicked soul |
| Laikas: |
2003 vasario 23, 22:18:44 |
|
Pakvietimas pasiziureti i tavo saldytuva butu nuskambejes juokingai, jei nebutum pridures - susipazinsi su nebesmirdancia...Sitie zodziai nuskambejo kaip mirties nuosprendis...ir sirdyje atsivere dar viena kraujuojanti zaizda...Ir is kur pas mane tiek kraujo? Juk dar ankstesnes zaizdos neuzsitrauke...Bet as sypsausi, nes zinau, jog svetimo skausmo nebuna ir niekam neidomu kiek nauju zaizdu as nesiojuosi...Kas man duos tvarsciu??? |
| Pelėda: |
wicked soul |
| Laikas: |
2003 vasario 23, 22:12:38 |
|
uz nuleistu uzuolaidu vyksta teatras,kuri tu vadini gyvenimu...burnoje jauti aitru kancios skoni ir melynu balandziu sirdutes tyliai plaka tau i ausi...Mazo vaiko asaros krenta ant bejausmio akmens tikroves pievoje...Nejaugi tau tai patinka? Duoks ranka...Geriau eikime ten, uz uzuolaidu, uz svajoniu stiklo... |
| Pelėda: |
paskendusi vasara |
| Laikas: |
2003 vasario 23, 21:00:38 |
PLUSH- jega cia parasei..
fainai i gyvenimiskai tikroviskai... |
| Pelėda: |
VELYKA (PLUSH) |
| Laikas: |
2003 vasario 23, 06:28:49 |
|
..........NESU..NESAME!!!NES TAIP YRA!.......................TYLUS SUVIAI NUAIDI ..KRITO..NEGYVU ..PULKAIS..VEIDU IMANE..VELYKOS |
| Pelėda: |
PLUSH |
| Laikas: |
2003 vasario 23, 06:25:24 |
NETIKRA!NETIKRA KAIP GELZBETONINIAI MONSTRAI..MONOLITINIAI VAIDUOKLIAI MIRUSIAM MIESTE.NEDEGANCIOS SVIESOS,MIRUSIOI GATVEJ,KAIP TAVO ..
mintys apie mane..kas mes?tu nezinai...
klausk?!staug!!!ir tebunie tau tai malda pries nakti..kartok!!NERA NIEKO
NIEKO NUOSTABAUS!NIEKO AMZINO!NET MANES!
ZIOGO,RASOS,MOTINOS YSCIU IR TAVES..TAD PUNU..tai zodziai skaidantys statiska tavo paties erdve.... |
| Pelėda: |
Asta |
| Laikas: |
2003 vasario 23, 01:14:08 |
|
kodel nemoku dziaugtis.viskas taip gerai,kad net bloga.... kodel vienas zmogus turi kenteti del to,kad man patinka kitas...ir kodel as negaliu nematyti to,kurio nera, o matyti ta,kuris salia... |
| Pelėda: |
Asta |
| Laikas: |
2003 vasario 23, 01:07:43 |
|
laime.nelaime.laime.nelaime..... kodel??? |
| Pelėda: |
paskendusi vasara |
| Laikas: |
2003 vasario 22, 21:57:09 |
keisti dalykai vyksta mano pauksmeje
atrodo kad kazkas keisis
o gal reikia keistis paciam..
pakeisti aplinka..
imtis kazko..
as tik noriu svajoniu isipildymo.. bet svajones isipildis visas pasaulis pades tau jas ispildyti .. jei grumsies uz jam.. iki skausmo iki asaru iki krajo praliejimo iki haliucinaciju..
THE FIRE STILL BURNS THE WORLD STILL TURNS |
| Pelėda: |
wicked soul |
| Laikas: |
2003 vasario 22, 20:42:17 |
Nakties seselis slepia tavo akis
tik tylus zingsniai isduoda
tai, ko sirdis mano niekada nematys... |
| Pelėda: |
Ieshkantis |
| Laikas: |
2003 vasario 22, 18:56:52 |
To: ieshkanti
perskaites tai ka parasei, suvokiau kad mes su tavim giminingos sielos ir ieshkom to pacio..
parasyk man melionas@centras.lt |
| Pelėda: |
wicked soul |
| Laikas: |
2003 vasario 22, 18:33:36 |
|
Paskutines minute planai...Dievinu juos...Dievinu ta jauduli, kai nezinai ko laukti kita minute-ar juoko ir sypsenu, ar skausmo ir asaru...Tada isiklausai i kiekviena sirdies virptelejima, i kiekviena istarta zodi, i kiekviena judesi...Ir lauki to, kas neisvengiama-sprendimo... |
| Pelėda: |
ieshkanti |
| Laikas: |
2003 vasario 22, 17:57:08 |
I dalis
...o tada atsimerkęs pamatai, kokia pilka, vienoda ir niūri minia aplink
Tave, kiek daug bereikšmių šypsenų, stiklinių, nieko nematančių akių ir
beprasmybės iškreiptų grimasų... ...galiausiai pavargsti nuo viso to, o
galvoje sukasi vienintelis klausimas "kodėl aš ne toks pat pilkas,
pasiklydęs kažkur minioje ir nematantis savo beviltiškumo?"... ...kol ryto
aušra neprikelia Tavo sustingusio kūno naujam gyvenimui, o pragydęs
mažutis paukštelis visa gerkle rėkte neišrėkia Tau į akis: "Taip, man
šalta, kuomet lyja lietus, taip, man liūdna, taip, aš nuolat lieju savo
širdį niekam, tupėdamas ant vienos ar kitos šakos, taip, man baisu, bet
dievaži, dangus yra mano, sparnai man duoti, galimybė pakilti ten, kur
nedaugeliui lemta būti, matyti viską kitaip... Akimirka mano gyvenimo
vertingesnė, nei bet kuris gyvenimas to, kuris tūno pilkoje minioje, nors ir
nieko nesupranta ir dedasi esąs laimingu..."
Kiek Tau rūpi ir yra artima visa tai??? Ar žinai, kur nubėgo skruostu
karšta ašara, kurioj sutilpo daugiau, nei sutelpa bereikšmėj amžinybėj...
II dalis
Nieko daugiau aplink nėra. Nieko, ką galėtum kaltint... Nieko, į ką
galėtum best pirštu – čia tik Tu su mintim galvoje. Čia tik Tu ir nieko
daugiau... Čia tik Tu ir Tavo ašara... palengvėle bėga skruostu žemyn,
kol galiausiai nukrenta ir sudūžta - į tūkstantį mažučių kamuoliukų,
kurių jau niekad nebesurinkti draugėn. Sudūžta ir pranyksta, kaip ir
prabėgusi minutė metų jūroje, kaip ir ištirpęs laimės žiupsnelis
kasdienybės gniaužtuose... Kažkur toli toli nuskrieja vėjas, kažkur tolyn
nubanguoja rugiai, nuskrieja paskutinis vakarinės saulės spindulys, kažkur
tolumoje pradingsta iš krūtinės išsiveržęs vilties ir nerimo kupinas
riksmas.
Laime, kur Tu? Ar Tu ten, už lango, gūdžioje tamsoje? Ar Tu pradingai
su ką tik užmarštin prabėgusia minute? O gal Tu ką tik nuriedėjai mano
skruostu ir sudužai nukritusi delnan? Nesistenk. Nesistenk jos surast ir
suprast... Būk su ja, džiaukis ja, džiaukis kiekviena jos suteikta
akimirka. Turėk ją, brangink, saugok. Ji dar trapesnė, nei ką tik nuskintas
vyšnios žiedas. Ji nuskris papūtus bet kokiam nerimastingam gyvenimo
vėjui. Mažas baltas žiedelis Tavo delne... Ji su Tavim kiekvieną akimirką,
kuomet Tu šypsais, kuomet Tu nerūpestingai juokies, kuomet Tu nesusimąstai, apie pro šalį bėgantį laiką. Nesistenk jos turėt. Ji per daug trapi, kad
kas nors ją turėtų... Tik tuomet, kai pamirši žodį laimė, suprasi jos
prasmę. Būk laimingas. Tiesiog būk...
Žinau, kad viskas ne taip paprasta, žinau, kad vyšnios žydi vieną
kartą metuose, o po to ateina laikas, kuomet jų žiedų neberasi niekur...
Žinau, kad kartais būna liūdna ir baugu žvelgiant į šaltas gyvenimo
pusnis. Ir nors Tu žinai, kad pavasaris čia pat, kad jis tuoj tuoj bus su
Tavim, kad tu vėl pamatysi vėjyje besiplaikstančius žiedus, Tau taip sunku
laukti! Prašau, neieškok žiedų netikruose paveiksluose ar knygų
puslapiuose - jie netikri - jie tik mažutė iliuzija - jie niekad nekvepės
ir Tu niekad nenešiosi jų žavesio širdyje... Palauk pavasario, palauk to,
kas tikra, o sulaukęs, išmok sustabdyt laiką ir amžiams pasilikti žiedų
jūroje... Tau niekad nepavyks padaryti to iš pirmo karto - Tu turi
suprasti, kad pirmieji pavasariai neišvengiamai pasibaigs. Pasibaigs tam,
kad kada nors amžiams liktum žiedų jūroje...
Mažuti pavasarėli, Tu toks nuostabus!! Kaip aš noriu likt su Tavim,
jaust tavo alsavimą, kiekvieną kart kai įkvepiu oro! Tu net nežinai, koks
Tu brangus po žiemos sušalusiai sielai, koks gaivus ir nepakartojamas
gurkšnis ištroškusiam laimės... Pavasarėli, ar Tu jauti, kaip tavim
krinta ir įsigeria nuo mano skruosto nuriedėjusi ašara? Tam, kad ten
išaugtų jaunas ir trapus vyšnios daigas, medis, žiedas... tam, kad vėjui
papūtus jis neštų laimę, nuo jo atitrūkusiuose žieduose... Į tolį,
nesibaigiančių rugių link, pasitikti paskutinio vakarinės saulės spindulio
ir pranykti vilties ir nerimo kupinam riksme...
III dalis
Šiandien man ant nosies nukrito lietaus lašelis. Mažytis,
vėsus, ir gaivus lašelis. Užmerktų akių veido skruostais nuplazdėjo
minkštas vėjo dvelksmas. Nejučiomis krūtinė prisipildė kasdieninio
stebuklingo oro gaivumo, o kažkur giliai giliai širdyje suspurdėjo
jausmas, privertęs mano atokvėpį virptelėti.
Žodžiai žodžiai žodžiai. Visa tai - tik žodžiai. žinai,
kas yra didžiausia dovana pasaulyje? - jausti visą tai kiekvieną kart,
išėjus laukan, suvokti, kiek nuostabu tai yra, pajusti nevaldomą širdies
virptelėjimą ir sustingti žavingoje akimirkoje dar vienam atodūsiui.
Ar tu žinai, kokia begalinė ir laisva žmogaus siela? Ne. Aš
netikiu Dievu, bet kaip dar pavadint visa tai, ką jauti, bet ko nematai, ką
nutuoki esant, bet negali įrodyti, kad tai iš tikrųjų egzistuoja? Kaip
paaiškinti jausmą, kurį jauti, kuomet kažkas švelniai, vos juntamai
prisiliečia prie Tavo rankos, lengvu ir ramiu pirštų judesiu perbėga iki
pat pirštų galiukų ir pranyksta kažkur nežinioje. Užmerktos akys nuneša
Tave tiesiai į aukso laukus. O Tavų užmerktų akių veido skruostais vėl
nuplazda minkštas vėjo dvelksmas. Tik dabar Tu net nesi lauke - tiesiog
Tavo ranka ką tik prabėgo mažytis lengvutis stebuklas, kuris ir nunešė
Tave ten.
Jeigu mes nepastebime netgi tokių apčiuopiamų ir akivaizdžių
dalykų, kuriuos galime fiziškai paliesti, tai kaip mums nepraleisti to, kas
skrieja, lekia nenumaldomu greičiu mumyse?! Vakar verkiau, nes kažkas dėl
meilės atsisakė angelystės, o šiandien jau pati noriu tapti angelu! Kaip
niekingai žema visa tai, ir koks niekingas kartkartelėmis žmogus yra!
Kokia beprasmybė noreti to, ko neturi, jeigu pamiršti apie tai, kas Tavo
širdyje. Aplinkui lyjant purpuriniam lietui, tapau angelu, o tapusi
supratau, kad viskas, ko noriu - būti žmogumi.
Kaip gera žinoti, kad visad ateis pavasaris!! Toks pat
žavingas, kerintis, toks pat gaivus ir šiltas, toks pat pilnas kvepiančių
žiedų ir atgijančių sielų. Jis visad ateis - jaunas Tu, ar senas,
laimingas ar nuliūdęs, pilnas prasmės ar tuščias, kaip ką tik eilinį
pagyrimą išgirdęs garbėtroška. Ei! Kur slypi atsakymas? O gal visą laiką jo
ieškojęs, kada nors suprasi, kad nežinai nė klausimo?.. O gal kažkieno
akyse pamatysi, kad vienam atsakyme gali sutilpti visi pasaulio klausimai?..
O gal visa, ko Tau reik - tik dar kartą pajusti užmerktu akių veido
skruostais prabėganti vėjo bučinį, gaivų lietaus lašelį ir lengvą rankos
prisilietimą prie Tavosios širdies?...
|
| Pelėda: |
wicked_soul |
| Laikas: |
2003 vasario 22, 01:49:56 |
|
Pirmieji silti saules spinduliukai pasibelde i mano akis, susilde lupas ir isbuciavo plaukus...Pakvipo pavasariu..Galu gale:))) |
| Pelėda: |
UFO |
| Laikas: |
2003 vasario 21, 02:17:39 |
Teledyne-Ryan BQM-34E/F Firebee II
'Shadmit' ('Pratincole')
An Unmanned Air Vehicle (UAV) which serves as an aerial target for testing the effectiveness of missile systems, especially SAMs. Five Shadmit UAVs entered service in 1975 and served for target practice, as well as deception of radar and antiaircraft systems.
The Shadmit can be launched form an airborne plane or from the ground, with a booster rocket. It is landed by deployment of a series of parachutes.
Decoy UAV
USA
Wingspan: 3.93 m
Length: 6.98 m
Height: 2.04 m
Maximum speed: 1,112 kph
Range: 1,282 km
Empty: 680 kg
Max. loaded: 1,134 kg
|
| Pelėda: |
mindau |
| Laikas: |
2003 vasario 21, 02:00:25 |
|
norėjau kažka parašyti..bet pamiršau.. |
| Pelėda: |
Asta |
| Laikas: |
2003 vasario 20, 22:12:24 |
|
mhm...simtas Astu susirinko?..... |
| Pelėda: |
wicked soul |
| Laikas: |
2003 vasario 20, 21:06:23 |
|
nelemta zirkliarankui gyventi su visais kartu......:///// |
Atgal
::
Toliau
|
|