| |
Atgal
::
Toliau
| Pelėda: |
juokauju |
| Laikas: |
2005 spalio 13, 21:36:57 |
|
Tu dangietis. O zemiau jusu, gyvena zmogenai su viltimi pakeisti savo poziuri i zmones. |
| Pelėda: |
Rk86_m5lx_35o |
| Laikas: |
2005 spalio 13, 20:43:12 |
Šiandien mes pagaliau susipažinom.Jos delnas buvo maloniai šiltas.Ak,nesugebėjau nenurausti.O vėliau pasiūliau jai arbatos.
Velnioniškai noriu su ja pasikalbėti apie ką nors tikro ir prasmingo.Noriu sužinoti apie ją kiek galima daugiau,gaila,kolkas baimė kausto kūną stipriau,nei maniau.Bijau apsikvailinti,kad ir kaip beprotiškai tai nuskambėtų.Bijau savęs.Bijau kitų.
Nedelsiant reikia dvasinės pagalbos.Kodėl aš tave pamečiau?Kodėl taip ilgai nebeatrandu tikrų žmonių,jų šypsenų ir nesuvaidinto juoko.Jų jausmų gelmės...
Manyje per daug pesimizmo..ak.. |
| Pelėda: |
migla |
| Laikas: |
2005 spalio 13, 17:54:36 |
|
Jaučiuosi pavargusi ir svetima pasauliui. Kartais atrodo lyg manęs nėra,lyg stebėčiau viską iš šono,aplinka tokia tolima ir netikra |
| Pelėda: |
Rk86_m5lx_35O |
| Laikas: |
2005 spalio 12, 22:09:26 |
Sėdėjau pirmoje eilėje,o palaima buvo užplūdusi mane visą.Viduje kirbėjo džiugesys,tik kartais persipinantis su ta mintim,kad kažkur,keliom eilėm aukščiau,tiesiai man už nugaros sėdi Jis.Grojo neapsakomai gražiai.
Ak.
Išslinkau tyliai it šešėlis.Gal nenorėjau susidurt su jo žvilgsniu?Nors greičiau to tiesiog bijojau.Bijojau vėl prarasti protą,suglumti ir paistyti niekus,kai atrodo tiek daug gero ir protingo galėčiau jam pasakyti.Bijojau,kad liksiu neužkalbinta,todėl traukiausi it šuo,pabrukęs uodegą.Aš silpna.Aš velniškai silpna.
____________________________________________
Yra žmonių,kurie be galo traukia.Neapsakomai stipriai prikausto ir tarsi suspaudžia stipriausiais gniaužtais.Žinau,kad ji niekuo neįpatinga,bet negaliu atsispirti.
Šiandien po pirmojo veiksmo ji mane užkalbino.Persimetėm vos keliais žodžiais,o toks keistas jausmas užplūdo mano sielą-tarsi džiaugsmas sumišęs su baime,tarsi palengvėjimas...Norėjosi pajausti jos delno šilumą,norėjosi perprasti ją,pasikalbėti apie kažką gilesnio.
Deja,aš per silpna tam...kolkas per silpna.Sugebėjau tik bėgti ir vėl ilgesingai kaukti naktimis mėnulio pusėn.
Ak. |
| Pelėda: |
juokauju |
| Laikas: |
2005 spalio 12, 21:13:27 |
|
bet ir siandien svesiu! |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2005 spalio 12, 19:48:53 |
|
Mane lydėjo orkestro muzika,kai ėjau vakaru namo.Žinojau,kad vienas iš grojančiųjų yra žmogus,kažkada prisilietęs prie mano širdies šydo.Norėjau sustot ir palaukt,pamatyt jo akis,bet neišdrįsau.Tuomet užsukau į bažnyčią,kurioje skambėjo nuostabi muzika..vėl skausmas,nes nesugebu išsiugdyt gerumo,atjautos ir šilumos artimui ar nepažįstam.Sutikau seną "chebrą'..Jau kai išgirdau skambant gitaras,supratau,kad tai jie.Sušildė mane savo draugiškumu,bučiniais ir nuoširdžiom šypsenom,kvietimu vėl eit į Greenus kaip senais gerais laikais.Juk tuomet buvau viena iš trijų juodų žmonių pankų gaujoj..Bet aš pajudėjau pirmyn,o jie liko.Negalėčiau taip savo purvino gyvenimo draskyt,kaip jie drasko.Daviau porą litų,nes trūko žolei,atsisveikinau,pažadėjus sugrįšt.Negrįšiu.Irracional,mūsų problemos tikrai menkos,palyginus kad ir su tokia problema,kaip nežinojimas bei nežinomybė.Kodėl mes čia?Ką mums daryt?Jau išgyvenau šimtus apokalipsių,sukrėsta tokių minčių.Aš esu su tavim.Juk mes kilsim į juodą žvaigždėtą dangų,kur tik paukščiai mus pavys.Klyksime jų balsais,mosime jų sparnais:tai bus mūsų stiprios rankos. |
| Pelėda: |
irracional |
| Laikas: |
2005 spalio 11, 22:39:36 |
ledo lelija mana, negaliu kitaip.gal pavirsutiniska esu?o gal amfiteatras-mano namai...kartais atrodo, kad negaliu surasti duru su uzrasu .ar visi galime?ar tikrai nulipe nuo scenos nustojame vaidinti?..kad ir ta pacia ,jau seniai subanalinta, antigone...per daug grazus hado pazadai mieloji...sikste skestu.o jis sedi ir teviskai juokiasi, rukydamas pypke...erzina siulydamas ranka...o as nesugaunu...bet, taip ir nepaskestu.zaidimas prasideda is naujo.
sunku, man.bet ar ne kiekvienas taip rasome?kokios musu problemos?negi jos tikrai tokios baisios ir zudancios?bet verkiam...ir liejam asaras savo ego altoriui.
eth...geriausia paprasti dalykai.va, nuvaike mane treniruotej, negalvojau nei apie ji, nei apie savo bedas...tiesiog kilnojau kojas.pavirsutiniska?gal...bet atsibodo but .per daug skaudu.juk jei patys nematome sviesos, jos ir nebus.
o ryt as ir vel su saule sveikinsiu ta ruma, kuris manes nei jaudina ,nei laukia...ir vel su marga kauke.myliu. |
| Pelėda: |
Stora |
| Laikas: |
2005 spalio 11, 21:11:05 |
|
ech noriu ir aš plasnoti... tik sparnų neturiu, užtad kojos su nulakuotais nagais... juos įstengia pamatyti žemės kirminai,bent šiek tiek laimės gaunu, tik va vėl, šalta basomis vaikščioti po jau baigiančią numirti žemę.... bet vis dar vaikštau. |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2005 spalio 11, 20:41:44 |
|
Rudenį mūsų angelai sargai užmiega,prisigėrę klevų vyno.Dar atmenu,kaip vaikščiodami akmenimis grįstais kapinių keliais,kalbėdavom apie bandymus pabėgt iš čia,kaip alkanom akim sekdavom praeivius,norėdami tikro žvilgsnio.Praėjo tie laikai,dingo žmonės arba labai pasikeitė.Į ten,kur karaliavo mūsų hedonija,visi ėmė atsivedinėt savo draugus,ir aš taip padariau,ir viskas iširo.Atėjo žmonės,kurie niekad neįsilies į tokį atstumtųjų gatvės gyvenimą,kokiame buvome mes,kai tik nedaugelis žinojo,kas yra gothic housas..Dar Amplitudės credlikų džemperis pas mane nuo tų laikų guli.Ir primena dirbtinį džiaugsmą.Galvoju apie banalius dalykus,nes bijau pagalvot apie jį.Brolis susitiko tą žmogų ir sakė,kad jis-sugniuždytas..nieko nėra gero ir nebus.Dvejoju,nežinodama,ką turėčiau daryt.Akimirkomis užplūsta toks noras parašyt,kad noriu jį pamatyt ir apkabint,bet..jei vėl nemokėsim kalbėtis?Kas bus tuomet?Skauda galvą ir darosi karšta.o jei padariau klaidą?Jei tas žmogus ir vėl sušildyt sielą galėtų?Ak...//Nei Canberros,nei Ano.Vieninteliai protingi paukščiai,bet ir tie iš čia išskrido.Nieks nepatars.o "Stora',nebūk antras anonimas ir patylėk apie tuos savo kojų nagus.IRRACIONAL,kodėl tu nori ir gali mirt dėl kiekvieno žmogaus,stipriau palietusio širdį?Ar ne per dažnai tu tai kartoji,ir ne per ilgai sėdi antikinių tragedijų teatre,kuriam atlieki pagrindinį vaidmenį?Nereik tokių kraštutinumų..tik ką abi nulėkėm nuo Olimpo,o tu jau pas Hadą su Cerberiu žaidi.Pasirink gyvenimą žemėj,bus lengviau. |
| Pelėda: |
Rk86_m5lx_35O |
| Laikas: |
2005 spalio 11, 19:42:46 |
Ruduo-mano sielos suplasnojimo laikas.Rudenį aš kitokia.Dar keistesnė nei visad,dar labiau nesuvokiama ir turbūt kiek labiau pakylėta už eilinius žemės kirminus,kažkur debesų link,kažkur geltonų lapų sūkurin.
Žvilgsnis po žvilgsnio,šypsena,tokia šilta ir sukelianti malonų reikalingumo jausmą...o brangioji,pajusk,kad man rūpi..ir tik staiga viskas sudūžta.Viskas baigiasi.
Kodėl nedrįsau prieiti ir pasakyti,kaip man reikia tavo šilumos???? |
| Pelėda: |
stora |
| Laikas: |
2005 spalio 10, 23:34:15 |
|
ko čia mirt?....va, nusilakuosiu kojų nagus... tik kokią čia spalvą išsirinkt... problema |
| Pelėda: |
irracional |
| Laikas: |
2005 spalio 10, 23:05:47 |
ko nesuprato dienos pauksciai...ar jie girdejo, ka jiems kalbejau?mane suprato?isskaite viska pazvelge i akis?..
skestu, skestu...grimztu.jau nebegaliu sumerkt akiu.esu priversta ziureti.i savo pamelusi kuna, i drauges palaidas kasas.
eth...ir numirt ne visada taip lengva, net jei to labai nori. |
| Pelėda: |
pilka peleda |
| Laikas: |
2005 spalio 10, 22:26:38 |
<
Ačiu kad pažiurejei... |
| Pelėda: |
migla |
| Laikas: |
2005 spalio 10, 22:10:23 |
|
Rudenį,kai medžiai pameta lapus,mano siela pameta ramybę |
| Pelėda: |
Rk86_m5lx_35o |
| Laikas: |
2005 spalio 10, 22:02:35 |
Magija magija magija.Kurgi dingo visi kerai??? Man baisiai patiko tas stulbinantis žvilgsnių žaidimas,man buvo gera sekti jo žalias it katės akis ir kartais pastebėti,kad esu stebima.Stebima ir tarytum saugoma.
Ak.Kodėl man taip sunku atsiverti,kodėl nesugebu prisitaikyti ir galiausiai naudotis likimo teikiamomis dovanomis???Kodėl visad praleidžiu šansą sužaisti geriau už kitus?Juk sugebu.Žinau,kad sugebu.Aš nemoku kalbėti to,ko išties negalvoju...Aš nemoku apsimesti,kad man įdomu,kai išties taip nėra.Geriau eisiu ir būsiu viena pati,kalbėsiuos su savimi,kaip dažnai darau būdama viena namuose,geriau tyliai melsiuos,kad tik jam būtų gerai,kad tik jis jaustųsi laimingas...
Nors žinau,kad savo svajones trypiu aš pati.O ne kažkas kitas.Ak... |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2005 spalio 10, 21:04:07 |
|
Nepaaiškinamas nežemiškumo ilgesys.Šiandien ryte tyla buvo tokia gryna.Skendau cigarečių dūmuose,galvodama apie rytą,kai sėdėjau su ja ir žvelgiau į angeliškas akis.Daug tylėjom,žiūrėdamos į spalvingus ir gyvus klevų lapus.Mano siela pleveno greta josios ir suvokiau,kaip myliu tą šaltą apkabinimą ir lyg į žvėries,uždaryto narvan,pasimetusį ir tyrą žvilgsnį./Kur dingo Canberra?Niekas nežinot?Taip seniai...visi dingsta.. |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2005 spalio 9, 18:44:48 |
|
Gavau jo laišką.Kodėl žmonės nemoka savo jausmų parodyt tada,kai gali,o ima juos kelt viešumon,kai jau būna per vėlu?Jaučiuos apatiška ir šalta,tik skausmas nudilgina širdį.Pasiūlė man jau kitas savo glėbį,bet ne..nežinau..jį įskaudinčiau dar greičiau.Pasimečiau..Geriausia atsiduot laukimui to tikrojo žmogaus,o dabar semtis išmintį iš kiekvienos tyliai prabėgusios dienos.Nemaloniai liūdna skaityti jo žodžius,iš kurių sklinda dapresyvumas ir skausmas,prašymas neišeit..bet juk turime judėti,ar ne?Juk negalima sustoti laike.Jo akys buvo tokios gilios..tik žodžiai netikri,neprakalbinantys mano sielos./Manoji sadANGEL.pažadu,kad pabandysiu atrast laiko,nes noriu pamatyti tave,nueit į baltus dramblius išgert karštos arbatos ir išliet širdį..O dėl šio 5dienio koncerto,dėl kurio tau nieko neatrašiau,tai negalėjau..nes tą vakarą palikau jį ir buvau su savo geriausiu draugu ir sena gauja ant Mindaugo kapo kalno..pasiilgau.Nuostabus Ruduo.. |
| Pelėda: |
sadANGEL |
| Laikas: |
2005 spalio 8, 23:13:16 |
Jai senmergystė jau baigės, o man ne.
Bučinys...Ak... |
| Pelėda: |
migla |
| Laikas: |
2005 spalio 8, 22:34:07 |
|
Kaip sunku ir skauda viduj,kai net verkti nebemoku |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2005 spalio 7, 23:35:52 |
Visą dieną drebėjau,kol galiausiai apsakiau jam,kad,,viskas.Dabar gailiuosi ir springstu savo silpnumu.ir vėl išmint
is nepalietė mano žvilgsnio ir sielos. |
Atgal
::
Toliau
|
|