| |
Atgal
::
Toliau
| Pelėda: |
Geidžiama kol jauna |
| Laikas: |
2016 rugpjūčio 21, 22:22:19 |
Poxuj tas tavo kalnas. Už jo įkopimą prizai atiteks juk ne tau. Ir nebijok. Tu niekada netapsi namų šeimininke. Tai tau nepasiekiama. Ir net nesuvokiama. Turbūt net pavyzdžio gyvenime tokio neturėjai. Eik dirbti. Nebent persikvalifikuotum į vėsaites ir taip išvengtum darbo. Jei tokios nepričiulpia iki ministrių, tai turi visą gyvenimą arti. Arti, kaip kažkada vyrai.
Vėsaitės niekada nebus namų šeimininkėmis. Jos viso labo tik ministrės. Kokios nors šūdvalstybės. Ministrės, kurios net nežino kokiai ministerijai vadovauja. O ir koks skirtumas kokiai - svarbu būti ministre. O namų šeimininkė (Lady of Manor) yra ponia. Tai ne kokia nors sistemos robotė, tarnaujanti viršininkui ir (nuo jo?) gimdanti benkartus, kurie užauginti negerbia moterų ir laiko jas klozetais... Tokių robočių dukros negerbia vyrų ir laiko juos naminiais gyvūliais ar spermos donorais. Namų šeimininkė, tai ne suvargusi kaimietė, bet savo vaikus mokslų ir menų mokinanti dama (Homeschooling). Tai tikra Šeimininkė ir Ponia. Ne kokia gluša ministrė, raudonais koltūnais, kurios niekas negeidžia. |
| Pelėda: |
Keista melancholija |
| Laikas: |
2016 rugpjūčio 21, 00:51:03 |
|
Ir turbūt tai, ko ieškau - žmogus, įpusėjęs savo kalną. Tam, kad galėtų padėti man. Noriu dovanoti save, ir leisti Jam sudėlioti mane. Nors... gal čia aš, jauna, turinti ypač lakią vaizduotę ir daug iliuzijų. |
| Pelėda: |
Keista melancholija |
| Laikas: |
2016 rugpjūčio 21, 00:47:08 |
|
Bet argi vienintelis moteriškumo rodiklis - namų šeimininkės statusas? Jis tiesiog neįtikėtinai nekomfortabilus. Noriu pasistatyti sau kalną ir lipti į jį, ar su aukštakulniais, ar basomis. |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2016 rugpjūčio 20, 22:10:54 |
|
Moterys mūsų dienomis nori būti kaip vyrai, dėl to joms nėra taip sunku praradus savąjį moteriškumą. Bet jūs net neįsivaizduojate kaip sunku yra vyrams praradus vyriškumą, - tai visiškai demoralizuoja, atima bet kokią motyvaciją ir lėtai žudo... |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2016 rugpjūčio 18, 23:54:54 |
|
Kas gi ta laimė XXI-ame amžiuje? Juk ne apie princus šiuolaikinės pandos galvoja. Gi aišku, kad tikrieji princai reikalais užsiima tik su tikromis princesėmis. O netikrieji... Anų bet kada rasi aplinkui. Tai kas gi ta laimė šiuolaikinei išsilaisvinusiai moteriai? Ne tie laikai, kai košė buvo privaloma, - dabar gali išvien valgyti tik desertą. Ar čia kaip toj pasakoj apie suskilusią geldą - gavus kažko gero, užsimanai dar daugiau, ir taip iki begalybės..? Nebetenkina jau nei karininkių, ministrių, prezidenčių, direktorių, dekanių, rektorių vaidmuo. Prasigėrusių ir visus postus užleidusių vyrų jau nebeišeina apkaltinti. Ką gi kaltinsim dabar? Dievą? Bet kad jis be lyties. Vadinasi, bešališkas. O ir kuo Jį galima kaltinti? Juk kova laimėta ir prieš Jį patį - juk galima ne tik vaikų nebegimdyti, pagimdytus atiduoti į darželį, bet net ir lytį pasikeisti. Negi tai ne laimėjimas, negi tai ne triumfas... Turbūt. Tai iš kur ta melancholija tada? Nesuprantu. |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2016 rugpjūčio 18, 23:37:49 |
|
vasalai ir klapciukai |
| Pelėda: |
Panda |
| Laikas: |
2016 rugpjūčio 18, 23:15:15 |
Melancholija...
Kiekvienas žmogus nuo mažens yra pratinamas prie balanso ir pusiausvyros. Tarp saldumo ir sūrumo. Tarp šilumos ir šalčio. Tarp laimės ir kančios. Mes suvalgydavome nemėgstama košę tik todėl, kad žinodavome, jog užbaigus būsime apdovanoti skaniausiu desertu. Svetingai priimu skausmus ir ašaras tik tuomet, kai žinau, jog po ju įžengs išsiilgtoji atgaiva-laimė, verta kančios. Nejau niekad nesijauti moraliai žengianti viena žingsnį į priekį, du atgal? Tarsi nesulauktum savo skausmui vertos laimės |
| Pelėda: |
Keista melancholija |
| Laikas: |
2016 rugpjūčio 18, 00:30:32 |
|
Laukti princo man kiek per anksti - jei pradėsiu jau dabar, nežinia, kiek laiko tai truks. Ir taip ne tik į kalną neįkopsiu - net laipteliais neužlipsiu. |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2016 rugpjūčio 17, 21:20:06 |
|
Jei nusiautum aukštakulnius ir nustotum laipioti kalnais, tai gal atsirastų koks princas, kuris priimtų po kaldra ir maloniai paniūrkytų :) Suprask gi - net princams ne visiems patinka kekšės ir alpinistės. Kai kurie iš jų nori šeimos matronų, damų, kuriomis galėtų didžiuotis prieš savo draugus... |
| Pelėda: |
Keista melancholija |
| Laikas: |
2016 rugpjūčio 16, 02:24:23 |
Panda...
Beje, miela ir tai, kad, norėdama kitam jausti kažką malonaus, leidžiu sau jausti ir kažką nelabai gero - tarsi kopti į kalną avint aukštakulnius. |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2016 rugpjūčio 9, 23:26:27 |
|
Kalbi kaip iš knygos... Žinoma, tu teigsi, jog meilę sugalvojo rusai, kad moterims nereikėtų pinigų mokėti, bet vistiek juk kartais norisi ir kažko be išskaičiavimo (iš čia ta keista melancholija turbūt). Argi ne smagu, kai kas nors tavęs pasiilgsta, kai galvoja apie tave ar šoka visą naktį su tavimi, nenorėdamas eiti miego... O ryte susitikus sako tau gražius žodžius, kad šalia tavęs jautėsi taip gerai ir atsipalaidavusiai... Argi dėl to gyvenimas nepasidaro mielas? |
| Pelėda: |
Panda |
| Laikas: |
2016 rugpjūčio 9, 00:32:21 |
|
Esu lietaus nuotaka. Mano sruogomis nardo žuvys, o akiu vokai svyra nuo begalinio ilgesio iliuzijos. Mylimojo kūnas- įstrigęs praeityje- negaliu jo apglėbti. Kažkas atsako į mano neužduota klausima: " tu Jo neturi". Po galais... Ar būtinai turiu visa tai jausti?... Jam nieko nenutiko, Brangusis- gyvas ir sveikas, tačiau kažkodėl jaučiu drėgna atlaso šyda, dengiantį mano veida ir trikdantį kvėpavima (metaforiška tuštumos ir savotiškos netekties būsena). O situacijos hiperbolizacija retais atvejais suteikia kasdienybei žavesio. |
| Pelėda: |
Keista melancholija |
| Laikas: |
2016 rugpjūčio 4, 21:11:46 |
|
Kuo toliau, tuo labiau tai atrodo kaip banali paaugliškos meilės istorija, lyg iš tų amerikietiškų filmų, kuriuos rodo sekmadienio rytais per televiziją. |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2016 rugpjūčio 3, 00:32:48 |
|
Nieko nesupratau. Sunkus atvejis... |
| Pelėda: |
Keista melancholija |
| Laikas: |
2016 rugpjūčio 2, 23:57:36 |
|
Jei aplinkybės būtų kitos, jau seniai būčiau tai padariusi. Bet jis, nors savų vaikų ir neturi, dėsto kitų vaikams, o jų tarpe ir aš. |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2016 rugpjūčio 2, 00:29:08 |
|
Tai ko tu lauki?? Po galais... Kviesk jį į pasimatymą (XXI-as amžius juk). Kabokų tau Vilniuj trūksta?? Galiu parekomenduoti - yra toks "Būsi trečias", ar kažkaip panašiai. Nors guinnesso ten balvonai neturėjo, bet giria jį visokie užsieniečiai kaip gerą vietą pasimatymams. |
| Pelėda: |
Keista melancholija |
| Laikas: |
2016 rugpjūčio 1, 23:10:35 |
|
Jis nevedęs, ir merginos lyg neturi. Vaikų taip pat nėra. O gyvena net tame pačiame mieste :) |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2016 rugpjūčio 1, 01:43:49 |
|
Jis vedęs, turi vaikų, gyvena kitame žemyne? Nenustebk, jei bent vienas klausimas taiklus - aš tiesiog neblogai pažįstu móters natūrą. |
| Pelėda: |
Keista melancholija |
| Laikas: |
2016 liepos 31, 23:13:56 |
|
Nors, iliuzijos ilgėtis negaliu, fiziškai, nes vis dar turiu ją galvoje. Galbūt tai vis blankstanti viltis? |
| Pelėda: |
Keista melancholija |
| Laikas: |
2016 liepos 31, 23:00:07 |
|
Net nežinau, ar galima ilgėtis kažko, ko neturėjai. Bet galbūt ne žmogaus, o iliuzijos? Velnioniškai nepalanku, o dar kaip nebrandu, tai net netikėta. |
Atgal
::
Toliau
|
|