| |
Atgal
::
Toliau
| Pelėda: |
Anoniminė |
| Laikas: |
2007 vasario 7, 21:44:42 |
Sakyčiau nepadoru kiekvieną daiktą įdaryt savom mintim ir aiškint, kad esi nejautri bjaurybė, nepažįstanti kitų, jei, neduok die, matai tame kažką kito...
O užsimerkus, žvilgsnius savan vidun nukreipus... Nei šis nei tas per ilgai šitaip būt. Imi ir pradedi netyčia į kitus trankytis. |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2007 vasario 7, 21:21:09 |
Tikriausiai R.M.Rilkė ar V.Mykolaitis-Putinas irgi susireikšmino išsakydami savo jausmus,o ką jau kalbėt apie Sinajaus kalnus,Mozę ir Šventąjį raštą.
Tikriausiai jei žvelgčiau į daiktus ir pernelyg gilinčiausi į jų esmę,mano mintys ir būtų panašios į "pernokusio arbūzo".
Ironija mirė su Dievų mišku ir skraidančiais žydais.
|
| Pelėda: |
Neigtinoji |
| Laikas: |
2007 vasario 7, 20:53:24 |
Niekad nemaniau,kad toks skaudus aidas mano laiptinės sienose užgimti galėtų.Kaip Kristus-taip varganai varganai.
Su visam nemarumu.
"I'd Die for You".Bet tai juk būtų taip pat beprasmiška,kaip ir visa kita,ką galėjau padaryti,bet taip ir nepadariau. |
| Pelėda: |
Anoniminė |
| Laikas: |
2007 vasario 7, 19:17:57 |
|
Susireikšminkim ir išsipūskim it pernokę arbūzai.Aš pikta. Taip, taip, mano mieli, mokykimės matyti daiktų esmę. O ne savo mintis. |
| Pelėda: |
kamanė |
| Laikas: |
2007 vasario 6, 22:11:52 |
aš miegu atmerktom akim. aš netenku savo minčių. aš degraduoju.
noriu pabusti. man skauda ir spaudžia.
atrodo tuoj sustos širdis. |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2007 vasario 5, 22:57:25 |
Tikriausiai tik tada ir buvau apkabnus taip,kaip apkabinamas žmogus kito žmogaus,suprantančio ir pasidavusio gaivalingai atsidavimo akimirkai.Man neramu dėl tavo depresyvumo ir skausmo.
Ir,beje,tai buvo Rilkės,Hamsuno,Putino,visų sielos žynių knygos verta akimirka,kurios niekad nepamiršiu.Ir bažnyčios.Ir nakties. |
| Pelėda: |
Neigtinoji |
| Laikas: |
2007 vasario 5, 20:16:13 |
Egle,mylėjimas mano rankose virsta farsu,o knygos padeda išgyventi,bet pačios nepajėgia būti nei tikėjimu,nei gyvenimu.
(Tu,turbūt vienintelė iš visų per gyvenimą sutiktų žmonių,mokėjai apkabinti.)
Būtuoju,būtuoju ir vilkiškai ėdriomis naktimis.Maldauju,atneškite man aviečių uogienės. |
| Pelėda: |
Pasaulis |
| Laikas: |
2007 vasario 4, 22:40:24 |
|
Man patinka ironija, nors ji mane ir žudo... |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2007 vasario 4, 18:41:47 |
|
Ir mylėjimu,nes meilę vis tiek galima surasti,kad ir kaip neįmanomai tai skambėtų. |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2007 vasario 4, 18:37:41 |
|
Buvimu ir knygom. |
| Pelėda: |
Neigtinoji |
| Laikas: |
2007 vasario 4, 18:25:51 |
"Tell me that whole life's a lie."
Semper Idem.
Aš nebežinau,kuo dar,be tos nelaimingo gyvenimo pranašystės,tikėti. |
| Pelėda: |
iozhik |
| Laikas: |
2007 vasario 3, 21:47:30 |
|
kartais jonazoles daro stebuklus... |
| Pelėda: |
panele tustuma |
| Laikas: |
2007 vasario 3, 17:42:44 |
|
turetojas, turetoja... esme juk nuo to nesikeicia... |
| Pelėda: |
Bejėgė. |
| Laikas: |
2007 vasario 3, 17:19:35 |
Perlų auskarai(..?)
Puošni suknelė(..?)
Na, ir kurgi aš dabar eisiu? Niekur. Niekam. Į niekur su niekuom nieko link. |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2007 vasario 3, 17:16:41 |
Turėtojo?
sadANGEL,nebijok.Dar bus sniego.Tu sutverta tam,kad būtum drąsi.Eisim gert arbatos arba karšto šokolado...Apkabinu. |
| Pelėda: |
panele tustuma |
| Laikas: |
2007 vasario 2, 23:27:18 |
ledo lelija,
kaip matau jums ne svetimas turetojo jausmas... |
| Pelėda: |
sadANGEL |
| Laikas: |
2007 vasario 2, 22:03:53 |
Vėl trokštu to nežemiško jausmo.
Gyvenimas- tai nuolatinis kismas.
Bet aš bijau. |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2007 vasario 1, 23:09:33 |
Panele tuštuma,
atsikrausčiusi į pelėdyną,jūs bent jau iš pradžių turėtumėte čia apsiprasti ir nepaklysti.
Irracional-ne Eglutė.Irracional bučiuoja Eglutę.Štai kaip yra.
Irracional,mano brangioji,aš manau,jog "jei buvęs taps esamu" supratau klaidingai(olimpiškųjų laikų supratimu),tai laikau tave už rankos ir prašau neliūdėt.O kai buvęs tampa esamu,visada yra negerai.Ech,pasiilgau tavęs. |
| Pelėda: |
panele tustuma |
| Laikas: |
2007 vasario 1, 22:46:48 |
atiduodu jusu teismui...
Į pamazgas įkritęs baltas velnias,
Nubaustas už meilės pažinimą …
Pamilęs gėrį jis suklydo, nes
Pasakyti žodžiai buvo neteisybė.
Ir klydo jis galvodamas, kad vėl pakilo,
Pakilo! Krisdamas žemyn …
O padare, baltais, bet purvinais sparnais,
Išgirski raudą, pilną pasmerkimo.
Išgirdęs verk, nes tik klasta, privertusi
nukristi,
Tau vėlei leis pakilt … |
| Pelėda: |
panele tustuma |
| Laikas: |
2007 vasario 1, 22:42:08 |
|
keistas tas gyvenimas. kartais svetimi zmones vienu sakiniu tau gali padeti labiau, nei draugai i kuriuos tu kreipiesi pagalbos ilga laika...aciu, eglute(irracional) |
Atgal
::
Toliau
|
|