O kartais būna, kad pamatai žmogų, kuris, rodos, tave mylėjo. Ir tu, ko gero, jį mylėjai. Pažvelgi į jo akis, kurios anksčiau tavęs ieškojo minioje, ir supranti- jos nebe tokios. Akys šaltos ir nemielos. Netgi rankos, tos pačios, kurios tave saugojo, stipriai laikydavo, nes bijojo paleisti- jos visai nebėra tokios. Dabar jos nusvirusios, atrodo negyvos, kaip lėlės. Jose tau vietos jau nėra.
Turbūt tada ir supranti, kad nebemyli..? |