| |
Atgal
::
Toliau
| Pelėda: |
egle |
| Laikas: |
2003 gruodžio 19, 17:53:00 |
|
myliu nakti,nors cia galiu pabuti savimi ir tik su savimi.geru linksmu svenciu mielieji. |
| Pelėda: |
tretre |
| Laikas: |
2003 gruodžio 19, 16:49:49 |
|
ytre |
| Pelėda: |
beniTTo |
| Laikas: |
2003 gruodžio 19, 01:04:56 |
oi blet
ech
uch nu
ir
nu nx
wuf
pzdc
ech
krc
sunku ;] |
| Pelėda: |
markas |
| Laikas: |
2003 gruodžio 19, 00:43:20 |
kaip gera juroje tureti gelo vandens...
kaip gera juroje...
kaip gera tureti...
kaip gera...
kaip? |
| Pelėda: |
kristina ir sonata |
| Laikas: |
2003 gruodžio 18, 23:28:31 |
|
labas kas cia yra |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2003 gruodžio 18, 22:27:06 |
|
demultiplekseris |
| Pelėda: |
loser |
| Laikas: |
2003 gruodžio 18, 06:04:04 |
|
linksmu kaledu... |
| Pelėda: |
loser |
| Laikas: |
2003 gruodžio 18, 06:03:21 |
|
uhuhuuuu:'(( |
| Pelėda: |
loser |
| Laikas: |
2003 gruodžio 18, 06:02:54 |
i'm a loser baby why don't you kill me?
|
| Pelėda: |
loser |
| Laikas: |
2003 gruodžio 18, 06:02:26 |
|
where in the world where in the world... |
| Pelėda: |
loser |
| Laikas: |
2003 gruodžio 18, 06:01:15 |
|
kaip liudna:(((( |
| Pelėda: |
paskendusi vasara |
| Laikas: |
2003 gruodžio 17, 23:23:00 |
Kažkada netikėtai pagalvojau
patekus į pasaulio skylę
nejaugi snaigės ežerėlį vasaroja?
Einu naktį mišku nebyliai
norėjau sutalpinti šiaurės pašvaistę į kišenėlę mažą,
bet
basa vidurnaktį ant gruodo
iš degtukų dėlioju vitražą.
2003 Spalis13
Kajaanis
|
| Pelėda: |
musius |
| Laikas: |
2003 gruodžio 17, 22:34:50 |
“Snaiges”
Ir pasklido skausmas minotauro balsu:
- Einu mišku, giria,
Aplinkui tamsios spalvos,
Jos visos tamsios: rudos ir pilkos
Jos tamsesnės už tamsą.
Bet šviesesnės už keleivį,
Keleivį keliaujantį, klajojantį mišku;
Ir tik šešėlis draugas jo
Lydi jį per baisią tamsą,
Seka, eina iš paskos;
Medžių šaltos šakos braukia jam per veidą,
Krūmas plėšia jo suplyšusius batus.
Eina jis toliau,
Toliau ieškodamas šviesos.
-Ieškom mes visi,- žodžiai skamba.
Tik jis neranda.
Visur tik miškas, tik tamsu;
Vilkai ir lapės eina iš paskos,
Kraujuoja jis krauju,
Nors sakė gi visai jis ne žmogus
Ir matosi šviesa už nugaros-
Ten šviečiantys vilkai,
Ten šviečia piktos akys tų žvėrių.
Tai kodėl neeiti į ją, o bėgti nuo jos ?
Gi ta skleidžiama žmonių šviesa – tamsa ir pražūtis
Fakelo šviesa tamsesnė už tamsą širdies
Bejėgis jis, bejėgė ji – mylinti širdis.
Nuovargis jo akyse atspindi šešėlį medžių,
O iš už jų spindi kelias tamsesnis negu mato jis,
Bėga ir nežino kiek dar bėgs,
Kiek dar ištvers patyčių dar, kiek galės?
Ir štai prašviesėja, pieva – bet vis bauginanti tamsa;
Išbėgo jis iš miško, bėga nuo jį kankinančių kančių,
Tačiau žmonių perverta širdimi su nekraujuojančiu skausmu
Girdi toly toly balsai baimės, neapykantos pilni, žmonių
Vėjas plėšo plaukus, rūbus jo
Šaltis drebina kojas ir rankas.
Medis nusisukęs neužstoja, per veidą šeria
Krenta, nežingsniuoja, klaupiasi, iškelia rankas,
Nulenkia ir galvą, žiūri į kraujuojančias žaizdas,
Sudeda du savuosius delnus jis
Ir renka vandenį balos,
Kažkada čia įmintos pėdos
Nuplaus žaizdas, purvą;
Gurkšteli, skausmas kerta jam gerklę
Spjaudos, springsta vandeniu užnuodytu žmonių
Ir pasirodė draugės jo
Neveja, neseka , o šildo
Tik tyliai bučiuoja šalčiu.
Sninga
Snaigės krenta: štai viena,
O štai ir draugė jos kita, ir dar viena…
Pajuto jis šilumą iš šalčio
Šypsena pasirodė ašarotame veide;
Viltimi užsidegė jo širdis
Ir bėga jis kaip nesibaigianti naktis
Pilnatimi…
|
| Pelėda: |
kamikadze |
| Laikas: |
2003 gruodžio 17, 22:33:10 |
tyli , bezvaigzde naktis, nerimsta mano siela kaip lauzo liepsna, dega ji nauju jausmu,
o mintys pacios man kazka sako... |
| Pelėda: |
wicked soul |
| Laikas: |
2003 gruodžio 17, 21:59:12 |
Vieniša žvakės liepsnelė
Plevena
Nakties užuolaidose
Ir žvaigždės šalta šviesa
Žvelgia į tuščias akis
Pasiklydau...
Netyčia ėjau į save...
|
| Pelėda: |
niexele |
| Laikas: |
2003 gruodžio 17, 20:18:00 |
Šiandien mane užvaldė visagalis ilgesys...
...ilgesys prėjusiam laikui...
nužidėjusiom pievom...nutirpusiam sniegui...iš atminties išblėsusiam tavo veidui...atšalusiom tavo pėdom, ant smėlėto tako, kuriuo jau seniai išėjai...
Pasiilgau nuoširdžių šypsenų ir tyro vaikiško juoko...baltų balandžių širdučių plakimo...praėjusios dienos ir pamiršto sapno...šaldytų braškių skonio ir rudų akių žvilgsnio pro tankias blakstienas...
Ilgiuosi mažo vaiko ašarų...medžio pražydusio ant stogo...spalvotų sapnų...ir aitraus mėlynų alyvų aromato...džiaugsmo ašarų ir purių snaigių nuklojančių surūdijusią mano palangę...
Tačiau už vis labiau ilgiuosi tavo šilto prisilietimo...
...ateik pas mane...
...ateik iš praeities trapiu svajonių tiltu...
...tu arti...
...bėgu pasitikti...
|
| Pelėda: |
niexele |
| Laikas: |
2003 gruodžio 17, 19:54:04 |
Šiandien mane užvaldė visagalis ilgesys...
...ilgesys prėjusiam laikui...
nužidėjusiom pievom...nutirpusiam sniegui...iš atminties išblėsusiam tavo veidui...atšalusiom tavo pėdom, ant smėlėto tako, kuriuo jau seniai išėjai...
Pasiilgau nuoširdžių šypsenų ir tyro vaikiško juoko...baltų balandžių širdučių plakimo...praėjusios dienos ir pamiršto sapno...šaldytų braškių skonio ir rudų akių žvilgsnio pro tankias blakstienas...
Ilgiuosi mažo vaiko ašarų...medžio pražydusio ant stogo...spalvotų sapnų...ir aitraus mėlynų alyvų aromato...džiaugsmo ašarų ir purių snaigių nuklojančių surūdijusią mano palangę...
Tačiau už vis labiau ilgiuosi tavo šilto prisilietimo...
...ateik pas mane...
...ateik iš praeities trapiu svajonių tiltu...
...tu arti...
...bėgu pasitikti...
|
| Pelėda: |
hailie |
| Laikas: |
2003 gruodžio 17, 18:25:25 |
|
wel suprasti gywenimo prasme, nera tajp paprasta... o gal... juk terejkia pamirshti wiska kas buwo ir gywenti shia nauja daug zhadanchia diena... |
| Pelėda: |
melyna roze |
| Laikas: |
2003 gruodžio 17, 08:13:00 |
|
dangus tuoj ir vel bus melynas nekenciu dienos... nakti taip grazu pakalusyti vejo, stebeti greiciau ar leciau besisukanciu snaigiu... |
| Pelėda: |
wicked soul |
| Laikas: |
2003 gruodžio 17, 01:37:46 |
....Delioju mintis i lentyneles
Kvepiancias linguojanciu pusynu
Po ryto rasos lietumi.....
* * *
Labai daug sumaisties atsinese sis ruduo savo skraisteje ir supyle man i glebi kaip kruva margaspalviu klevo lapu. Net keisciausi dalykai dabar atrodo tokie itiketini ir realus, kad netgi galeciau patiketi drakonu egzistavimu...Ir zmones aplinkui nepaliauja stebine savo ryztu,atkaklumu ir kartu stingdanciu abejingumu.Kartais nebesinori nieko,tik uzmerkus akis nugrimzti i minciu sukuri ir niekada nebeatsimerkti....O kartais atrodo kad net ir tamsiausioj bedugnej galima rasti savo laime tik reikia gerai paieskoti ir tuo tiketi...
Sniegas savo baltu apsiaustu uzdenge gatves ir atrodo visas tas netikrumas ir sumaistis irgi dingo kazkur tarp uzmigusiu smilgu. Deja...Kasdien susiduriu su tais paciais kankinanciais klausimais kurie net ir nakties prieglaudoje beldziasi i sirdi...Kartais netgi atrodo kad isprotesiu neatlaikius ju svorio...Lyg kokia poliarine naktis dabar valdytu mano gyvenima.
* * *
Pavargau....Laukiu ryto, kvepiancio imbieriniais sausainiais ir cinamonine arbata... |
Atgal
::
Toliau
|
|