| |
Atgal
::
Toliau
| Pelėda: |
Justea |
| Laikas: |
2002 sausio 10, 21:47:40 |
O kaip norėčiau būt matrona!
Aš pastatyčiau Panteoną!
Ir garbinčiau tave...Tave...Ave! |
| Pelėda: |
zizi |
| Laikas: |
2002 sausio 10, 20:44:46 |
|
Viltis vis dzhiaugiasi begdama kazhkur toli o kur ji net nezhino...ar sustos palauks kas nors manes arti sios zemes ir jos paslapties ar bus tik uzhgaida kvaili... |
| Pelėda: |
mindau |
| Laikas: |
2002 sausio 9, 21:30:27 |
|
...daugiau tokiu zingsniu.. :) |
| Pelėda: |
mindau |
| Laikas: |
2002 sausio 9, 21:27:59 |
|
fainai... |
| Pelėda: |
Justea |
| Laikas: |
2002 sausio 9, 21:08:56 |
|
turbut is kiekvieno zingsnio. |
| Pelėda: |
mindau |
| Laikas: |
2002 sausio 9, 18:52:13 |
...ir is kokiu lobynu
semies ikvepimo...? :) |
| Pelėda: |
Justea |
| Laikas: |
2002 sausio 9, 18:12:29 |
...Sakai esi negražus, nes pats taip manai ar Alisa išlindus iš veidrodžio taip pareiškė?
Aš kaip stirna-prieinu prie šaltinio ir jis išdžiūna...
Katės krinta į debesų patalus, o tu kažkokiam ofise mirksti ir neatrašai man...o maži berniūkščiai ramiai sapnuoja purpurinius sapnus...ir vaikščioja stogais Karlsonai laukiniai...o tu vėl tyli...
|
| Pelėda: |
Justea |
| Laikas: |
2002 sausio 9, 18:11:21 |
Žydras dangus bučiuoja plaukus...
Stiprus vėjas apkabinti nebijo...
Tyloj staugia mano skausmas ir juokias papūga...
Nors kartą pasakyk, kad žvaigždės turi sparnus,
Pasakyk, kad jos gali pakilti ir nunešti mano norą į Venerą...
Pasakyk, kad mėnulio lopšy miega mano sapnai,
Kad jie sidabrinėmis gijomis pasiekia mano lovelę...
Pasakyk, kad švelnus rankos pabučiavimas reiškia daugiau, nei šokis
žemėje...
O žvaigždžių berniuk, pasakyk, kad senelė ryškiai raudonomis lūpomis
trykšta laimės juoku...
Pasakyk, kad šulinio vandens užteks visoms erškėtrožėms...
Pakuždėk, kad traukinio vagone paslapčia važiuoja žalias žiogas ir
vežasi purpurinę paklodę savo kaimynei...
Pasakyk, kad ramybės ir harmonijos kambarių neįmanoma išsinuomuoti...
Ir tada aš nusišypsosiu papūgai, ir nukris lašas lietaus...
Skrisim pirkti kiaurų kepurių, kad suteiktumėm laimės barankų
pardavėjai...
Nušok nuo kopėčių-nebelipk į dangų...
Kasnakt turi pasakyt "sudie".
Nors vieną vakarą pasilik su manim...
Paklausysim gatvės muzikantų ir šoksim balose...
Nusiprausę užlipsim ant stogo ir mėnuo pamos: "Jau laikas".
Žinai, skrendam kartu...į Venerą, kur povai išdidūs, bet žavūs,
Kur vaikišką sidabrinį vežimėlį stumia žvaigždžių sesės kometos...
|
| Pelėda: |
Justea |
| Laikas: |
2002 sausio 9, 01:17:56 |
šiandien ir vėl mano ašaros meldžias
ir vėl regis kažkur dingo skraistė
padedanti pasislėpt nuo akinančios šviesos
ir vėl žemei skauda kai verkia dangus
kažko šiandien kartojas vakar
krentantys šalti lašai
šiandien vėl tyliai prašo malonės
sūpynės prie upės sustoję kantriai laukia
tik nebelaukiu aš.
tik po ežero dugnu slepias viltis.. |
| Pelėda: |
mindau |
| Laikas: |
2002 sausio 7, 20:54:44 |
ar jums buna dienu lyg tycia,
kai ant pyrago uzhtepa garstyciu?
oij, nepavydziu... :) |
| Pelėda: |
Jon |
| Laikas: |
2002 sausio 7, 19:01:31 |
Va zinokit ystojau y jaunuju literatu burely, viska skaitykite su intonacija ir atvira shirdimi, manau surasite gilia minty (tikrai nemenkesne nei jusu poezijos :))
Slenka ashara monitaru,
Virpa hardas kupinas meiles,
Ir ziemos baltumas sukausto OS'a
Ir akys atsisuka y dieva,
Dievas rankoj laiko mausa.
Ilgesys suvirpa speaker'iu diafragmose,
Ir prabyla siela 22KHz dzaniu.
Meiles nebera... 24Kb/s viska sugadina!
Va blin uzmirshau ykalti savo slapyvardy, ykale ten kazkoky Anonizma |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2002 sausio 7, 18:59:49 |
Va zinokit ystojau y jaunuju literatu burely, viska skaitykite su intonacija ir atvira shirdimi, manau surasite gilia minty (tikrai nemenkesne nei jusu poezijos :))
Slenka ashara monitaru,
Virpa hardas kupinas meiles,
Ir ziemos baltumas sukausto OS'a
Ir akys atsisuka y dieva,
Dievas rankoj laiko mausa.
Ilgesys suvirpa speaker'iu diafragmose,
Ir prabyla siela 22KHz dzaniu.
Meiles nebera... 24Kb/s viska sugadina! |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2002 sausio 7, 02:12:52 |
|
o tu pazvelk.....tik paskaityk nors karta tas akis kurioms kuri eiles... ir pasiimk kaip visada ta bucini..ta ryskiai rozines plastmases bucini kaip visada....jei nesuprasi..ka pasakyti tau seniai jau noriu ...tik tu neleidi.. tildai pasakom ir asharom..kodel? kodel? ash klausiau vejo...kodel mane tu kankini ir taip kaip mazochistas su beprotystes subjaurotu veidu vel skesti melo juroj..nors zinai...tik velei nusuki akis.... |
| Pelėda: |
Giria |
| Laikas: |
2002 sausio 6, 21:03:38 |
...Sustoju. Vel.
Ziemos baltumas.
Tas baltas, rodos, net oda jauciamas spindesys privercia uzsimerkti...
Kas sugalvojo balta sniega?!
...Kaip velniskai gera zinoti, kad tu
gali tureti ji visa. Visa, iskritusi is ten kazkur labai aukstai.
Senai taip besnigo... Tarytum kazkas noretu bent taip atsilyginti...
Susalusiais pirstu galiukais laikau tyla... Liudna. Satla. Graudu,
bet gera... Gera kartais sugristi atgal...
|
| Pelėda: |
zizi |
| Laikas: |
2002 sausio 6, 16:46:32 |
|
viltys ..dushtanchios bangos...i ashtrius pakrantes akmenis...braidai basas...pjaustaisi kojas.....gera...patirti malonuma....sokti aukshtyn ir nupieshti krauju zhemeje atvaizda....kazhkieno...nevilties ...o gal praskrendanchio paukschio...kuris taip skausmingai suklyks tau i akis...pataike mazha smiltele smelio...tai tik smiltele..tokia pati..kaip ir visos aplinkui....pilnos kopos ju...bet ji tavo akyje...todel tu ja ir pastebi...ir tau ji ypatingai.....teikia milzhinishka skausma....... |
| Pelėda: |
Giria |
| Laikas: |
2002 sausio 6, 00:31:47 |
...kaip kartais keista buti cia. Uz taves, tavo zodziu, tavo minciu laukia kito pasaulio tyla.
Keista buti cia ir dabar.
Keista kalbeti.
Taip beprotiskai keista delioti stikliukus, bet niekad nematyti vitrazo...
Keista buti ir suvokti, kad niekada isties cia nesi ir nebusi...
...kraupu buti tokiam tusciam... buti per tusciam meilei...
...kraupu matyt aklus zmones atmerktom akim...
...kraupu kristi ir zinoti, kad dugno nera...
Mirties nera. Yra tik Game Over!...
Viskas per greitai tampa nebesvarbu...
|
| Pelėda: |
Akmeninė širdis |
| Laikas: |
2002 sausio 6, 00:13:33 |
|
Dar viena ašara bandanti prasimušti kelią iki vienintės sankryžos kurios ieško mano širdis iki to vienintelio takelio kurio aš geidžiu ir šlykščiuosi kiekviena akimirka kai pamatau savo atvaizdą grindinį kai velku kojas sededamas slenkščio pakrašty nusveres kojas i naktini dangų kur tas paukštis kuris nuneš mane į begalinį rytojų .... |
| Pelėda: |
skankomatas |
| Laikas: |
2002 sausio 5, 20:14:10 |
|
jei tartum-tu man pasakytum labas-padovanociau tau akis,ne savo-savo blogo draugo - televizoriaus, jas istatyciau tau uz aciu....matytum tu mane tada kaip alkanas girtuoklis deimantais nuseta keista, liudna bliuda ...............komutuota su kaimyno monitorium..jis senas .......kaip ir as,jis senas alkoholikas...o aspirinas - anabolikas,kad augtu mintys ,,celiulito-suirimo amziui kada turi tiktai virtualius draugus,arba klozeta-iskankinta tavo mimikos ryte,kada esi nescia.....nescia kaip as -pastojusi nuo laiko kuris uzuomarsa FUCK!!!palik ramybeje mane!!!!!as jis!o tu ne as !!as taip noreciau atlikti praktikuma tavo namuose,letai buciuociau tavo peda,ausis ir tartum vejas zaisiu tavo plaukuose ....kaip gaila ..tu tik lele o tavo vardas BARBE..............bet fuc k kaip gera imt-buciuot tawe!kada stiklainyje salia matau tawo akis ...lia..lia..lia...lia...liaas as esu jau toliau nei angsciau -esu salia .... |
| Pelėda: |
`tviska |
| Laikas: |
2002 sausio 5, 18:21:55 |
mrrrrrrrrrrrrr... tushchia tushchia
ir kai dooshia staugia ner kur detis. Uzhsimanai pastaugt i pilnati o paaishkeja kad delchia :/ |
| Pelėda: |
Justea |
| Laikas: |
2002 sausio 5, 17:13:10 |
berniukas rūke
apkabink mane savo rankom
saulę delnu paglostyk švelniai
ir sušildyk gyvenimo jūrą
kad daugiau nebeskęstų laivai
kai tu mažas berniukas rūke
kai sustojus už lango žiema
o pusny daug nykštukų mažų
ir kai snaigės sukiojas ratu
kai šokoladinė tavo širdis
tirpsta šviečiant sidabro žvaigždėm
kai paklydusi mano viltis
vėl sugrįžta jūros gelmėn
tik neklausk vėl ... kodėl?
negalėsiu aš tau pasakyt
tik norėjau darkart pakartot
tik norėjau dar kartą primint
kad berniukas rūke amžinai
šildo žvarbią širdelę dangaus
kai žiema taip arti taip ilgai
nenustoja gailėti žmogaus
|
Atgal
::
Toliau
|
|