| |
Atgal
::
Toliau
| Pelėda: |
Giria |
| Laikas: |
2002 sausio 13, 02:01:30 |
Sianakt as vel rasau. Ir nezinau, koks esi dabar.
Sianakt tai mano pasaka.
Sianakt mano dangus sustinges. Graudi tyla.
Tik sniegas vis dar blizga... O mano pedos tirpsta. Tuscioj pilkoj visatoj be atgarsiu, be vietos, be vilties ir be tikejimo.
Tylu...
Praeitis kartais sugrizta...
Tu teisus, laikas neteka ratu. Jis teka vingiais.
Dangus krenta i sniega. Kai nutrauki verini, karoliukai pabyra...
Laiko nebera. Vienaragis isejo.
Saulei pakilus tu isvysi beprotiskai svytincias mano akis. Saulei pakilus tu busi jau isejes. Tu visada iseini kai dar tamsu...
|
| Pelėda: |
gagosha |
| Laikas: |
2002 sausio 12, 20:14:54 |
|
meshki...ei meshki... kur tu..na nesislepk...ju zinau akd kazkur esi senas nutriushes meshki..ishlysk man liudna.... |
| Pelėda: |
mindau |
| Laikas: |
2002 sausio 12, 19:17:37 |
|
netycia paukavau.. :) |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2002 sausio 12, 19:16:25 |
virš bedugnės metu
saulės kamuolį - gaudyk,
nesvetingu žvilgsniu
žodžio paukščio nekaustyk,
išdundės traukinys-
šitą technika moka,
liks atvėst bučinys,
kaip drugelis ant skruosto.
šiandien šalta mieste,
gatvės muzikas geria
gardžią kavą, kurią
jam nupirko mergaitė
ir paprašė: "prašau,
padainuok apie paukštį,
apie tą... tą, kurio
nieks negali sugauti".
Ir išbėgo vaikai,
saulės kamuolį mėto,
ir sušilo žiema
ir pakvipo mėtom...
prisiliesk, paridenk,
sviesk praeiviui į veidą
visą puokštę splavų -
šiandien viskas mums leista... |
| Pelėda: |
mindau |
| Laikas: |
2002 sausio 11, 02:34:06 |
|
sorry, kad toks ilgas.. bet kai rashiau nesimate... o be to - argi butina visa skaityti.. :) |
| Pelėda: |
mindau |
| Laikas: |
2002 sausio 11, 02:30:55 |
ta sveisu vakara, kau tu turejai ateiti,
sedejau saulelydzio uzlietoje verandoje,
valgiau vasaros lietuje skintas vysnias
(jose dar buvo juntamas griaustinio skonis),
klausiausi tolstancios audros grumojimu,
is kuriu blykciodami tyliai kikeno
tarpduryje kabantys indiski zalvariniai vamzdeliai,
ir pro placiai atvertus langus
zvelgiau i atsigavusi soda,
kur pagirdyti medziai is dziaugsmo verke
(verke, taip, verke; ar nepamirsote,
jog taip buna ir is dziaugsmo?)
ne savo - lietaus asarom...
Siek tiek pazistu ta krasta is kur atkeliausi...
Deja, jis ne uz vandenynu,
kuriuos gali perplaukti iprasti laivai;
ne, tam prireiks laivo,
kurio bures is svajoniu audeklo,
o kapitonas - Amzinasis Jurininkas,
ismanantis klaidziuosius laiko vejus,
dar neatrastus nusivylimu desnius
ir neistartu zodziu miglose skendincius
sirdies kontinento salynus...
Deja, ta salis nepasiekiama lektuvais,
kuriu pilotai - praeituose gyvenimuose
nepabuvoje pauksciais,
o keleiviai - tik vienkartiniai draugai,
gurksnojantys kava, kramsnojantys sausainius
ir su pasimegavimu besibaisintys
paskutiniosiomis katastrofomis...
ne, tu zydruju lektuvu pilotai -
vaikyste praleide veju draugijoje
ir perprate skrydzio esme
(na, zinote, beveik kaip tas - Zuvedra),
o keleiviai - puole angelai,
prarade gebejima skraidyti, taciau tikintys,
ak, vis dar tikintys, kad musu paskirtis -
skrist, o ne kristi...
Deja... ir milijonai "deja" nepades suvokti tos tolumos,
kurios melsvuose ukuose
ramiai ilsisi zeme, gimdanti sielos brolius ir seseris,
su sypsena juos islydinti i pasauli ieskoti musu
ir planuojanti tokius nelauktus susitikimus,
kuriu netiketumas privercia zado netekti
net viska maciusi
ir seniausiai stebetis nustojusi
likima...
Vysnias baigiau...
vakaras sutemo...
naktinis drugys langa krebzdena...
svelniai skambteli vamzdeliai...
sodas uzmigo...
laikas ir man...
keliauti...
ten...
..
. |
| Pelėda: |
Justea |
| Laikas: |
2002 sausio 10, 22:23:17 |
pasaulis pravirko kai pametei akinius nuo saules..
tiek to.
tegul prancuziskas batonas tau primena kaip kazkada budamas vaikas juokdamasis sakei kad kelias toks tolimai ilgas
tegul tai tik laiskas i praeiti.
bet gyveni ne burtininko skrybelej
ir tik panorejes negausi silto svelniuko..
neuzmirsk kad geltonu plytu kelias ne sokoladinis skanestas
ir naktis tik pradzia pabaigos.
|
| Pelėda: |
mindau |
| Laikas: |
2002 sausio 10, 22:19:18 |
oij kiek daug zingsniuku...:)
toli eisi... |
| Pelėda: |
Justea |
| Laikas: |
2002 sausio 10, 22:09:15 |
Napoleonas po tavo langu
Užaugino kaktusą,
Frederikas sukalė inkilą,
O Mauglis pievoj ieškojo paparčio...
Moralo nebus. |
| Pelėda: |
Justea |
| Laikas: |
2002 sausio 10, 22:00:46 |
|
"snow can wait i forgot my mittens"..na ir zavumas ziemos aplanko miegancius drugelius..kai "oras kvepejo cinamonu"..nepamirskit saules zuikuciu!:P |
| Pelėda: |
Justea |
| Laikas: |
2002 sausio 10, 21:55:31 |
Pažadink mane iš klaikaus sapno!
O kad ir iš laimės stebuklo!
Tu čia...o aš toli nuskriejusi savo mintim...pakelk mane, angele!
Aš sapne lyg pro rūką regiu tavo plaukus...
Ir kodėl manęs nepažadini?
Kaip sunku nubusti...ne!
Iš tikrųjų...
Iš tikrųjų baisu!
O jei tavęs nerasiu?
..Todėl aš kaip liūdna snieguolė sapnuoju savo dar liūdnesnį sapną...o
septyni nykštukai monotoniškai suka savo ratą. ...pirmadienis, antradienis, trečiadienis...
Kol galiausiai pametu skaičių.. |
| Pelėda: |
Justea |
| Laikas: |
2002 sausio 10, 21:48:47 |
|
harum harum tare drakonas nubudes...gago,pls padekkkk..:) ne..viskas. arbata ir taskas. |
| Pelėda: |
Justea |
| Laikas: |
2002 sausio 10, 21:47:40 |
O kaip norėčiau būt matrona!
Aš pastatyčiau Panteoną!
Ir garbinčiau tave...Tave...Ave! |
| Pelėda: |
zizi |
| Laikas: |
2002 sausio 10, 20:44:46 |
|
Viltis vis dzhiaugiasi begdama kazhkur toli o kur ji net nezhino...ar sustos palauks kas nors manes arti sios zemes ir jos paslapties ar bus tik uzhgaida kvaili... |
| Pelėda: |
mindau |
| Laikas: |
2002 sausio 9, 21:30:27 |
|
...daugiau tokiu zingsniu.. :) |
| Pelėda: |
mindau |
| Laikas: |
2002 sausio 9, 21:27:59 |
|
fainai... |
| Pelėda: |
Justea |
| Laikas: |
2002 sausio 9, 21:08:56 |
|
turbut is kiekvieno zingsnio. |
| Pelėda: |
mindau |
| Laikas: |
2002 sausio 9, 18:52:13 |
...ir is kokiu lobynu
semies ikvepimo...? :) |
| Pelėda: |
Justea |
| Laikas: |
2002 sausio 9, 18:12:29 |
...Sakai esi negražus, nes pats taip manai ar Alisa išlindus iš veidrodžio taip pareiškė?
Aš kaip stirna-prieinu prie šaltinio ir jis išdžiūna...
Katės krinta į debesų patalus, o tu kažkokiam ofise mirksti ir neatrašai man...o maži berniūkščiai ramiai sapnuoja purpurinius sapnus...ir vaikščioja stogais Karlsonai laukiniai...o tu vėl tyli...
|
| Pelėda: |
Justea |
| Laikas: |
2002 sausio 9, 18:11:21 |
Žydras dangus bučiuoja plaukus...
Stiprus vėjas apkabinti nebijo...
Tyloj staugia mano skausmas ir juokias papūga...
Nors kartą pasakyk, kad žvaigždės turi sparnus,
Pasakyk, kad jos gali pakilti ir nunešti mano norą į Venerą...
Pasakyk, kad mėnulio lopšy miega mano sapnai,
Kad jie sidabrinėmis gijomis pasiekia mano lovelę...
Pasakyk, kad švelnus rankos pabučiavimas reiškia daugiau, nei šokis
žemėje...
O žvaigždžių berniuk, pasakyk, kad senelė ryškiai raudonomis lūpomis
trykšta laimės juoku...
Pasakyk, kad šulinio vandens užteks visoms erškėtrožėms...
Pakuždėk, kad traukinio vagone paslapčia važiuoja žalias žiogas ir
vežasi purpurinę paklodę savo kaimynei...
Pasakyk, kad ramybės ir harmonijos kambarių neįmanoma išsinuomuoti...
Ir tada aš nusišypsosiu papūgai, ir nukris lašas lietaus...
Skrisim pirkti kiaurų kepurių, kad suteiktumėm laimės barankų
pardavėjai...
Nušok nuo kopėčių-nebelipk į dangų...
Kasnakt turi pasakyt "sudie".
Nors vieną vakarą pasilik su manim...
Paklausysim gatvės muzikantų ir šoksim balose...
Nusiprausę užlipsim ant stogo ir mėnuo pamos: "Jau laikas".
Žinai, skrendam kartu...į Venerą, kur povai išdidūs, bet žavūs,
Kur vaikišką sidabrinį vežimėlį stumia žvaigždžių sesės kometos...
|
Atgal
::
Toliau
|
|