|
Atgal
::
Toliau
Pelėda: |
Giria |
Laikas: |
2002 sausio 25, 03:02:19 |
Viskas taip kazkur toli...
Viskas. Mes pametem vilti.
Nematem stebuklo...
Mes nesam cia.
Mes verkiam, kai buna tamsu...
Mes bijom skausmo.
...Mes mire bent jau tris kartus...
Pilkom akim i pilka dangu ziurim...
Kasnakti islydim dvylika broliu. Ziurim,kaip sesuo su abitu surenka dvylika svajoniu...
Isbales laukimas. Netektis buti.
Dangus pakyla. Nusisypso aguonos galvute.
...Nera seismografo sukretimams esybiu matuoti...
Amzinoj begalybej perplestoj pusiau, suytupintoj ir bedvasej vakuumo erdvej - tik mes...
Nugludinti kardai susminga i negyva zeme.
Dvasia pakyla. Atsidusta.
...O mes vis ten pat...
|
Pelėda: |
Justea |
Laikas: |
2002 sausio 25, 02:19:39 |
tavo
džinsų sagos
kaip akordeono klavišai
mano
raudoni vaikystės sandalai
kaip trumpametražis nutrūkstantis filmas
ir
vaikiškas kombinezonas
(kurio tau visada pavydėjau)
su mažyte kišene priekyje
kurioje dabar jau aš
laikau tavo nykstančią nuotrauką
bejėgis bet tobulai paguldytas ant
mano
kėdutės ant kurios jau bijau sėstis
begalinė
daina
pagrok dar
kad neužmirščiau kaip skamba žodžiai kad prisiminčiau melodiją
kai kėdutė pleškės liepsnose
kai ir aš pavadinsiu savo žiurkėną Pumpuryte
visai kaip ir tu
kažkada.
|
Pelėda: |
Justea |
Laikas: |
2002 sausio 25, 02:08:28 |
as sianakt kaip ir laiskuose-tyla triuksme. |
Pelėda: |
mindau |
Laikas: |
2002 sausio 25, 01:50:17 |
Mįslė
pasako Viską
neslepia Akių
apgyvendina Danguj
vaišina Medumi
puošia Žvaigždėmis
įkvepia Svajų
perkelia per Upę
saugo nuo Žvėries
spalvina Kraštovaizdžius
pagardina Ašaras
dainuoja Lietuje
visad Nesugaunama
niekad Neišduodanti
sujungianti Širdis
įžiebianti Nušvitimą
netylanti Maldoje
nebyli Triukšme
atvira Visiems
neprieinama Piktiems
geriausia Dovana
tokia Trumpalaikė
be galo Amžina...
Pirma raidė M…:)
|
Pelėda: |
Justea |
Laikas: |
2002 sausio 24, 23:44:06 |
krantas tolimas tolimas
siandien zingsnis arciau..nepasiekiamas aitvaras..bent jo virve radau.
kas nors bent karta tyliai tyliai atsidus kaip snaige krentanti i delna ir man nebetruks silumos.
kaip ir siandien. dabar.
nors viena sekadieni vaziuok su manim gerti arbatos..pakelk anksti anksti..nors niekad to nedariau..tegul bus ne tritaskis, tegul tai bus didzioji raide.
kai nebijosiu paliest degancios ugneles kai nebeverksiu prie tavo namuko su spalvotom langinem-jos bus atvertos..
kai is tylos bandysiu iskaityt tave, nertas melsvas meskutis akmenine nosim kantriai lauks mano sypsnio ir besparnes kriaukles pakils i dangu.
gal siandien nupiesciau save nesustingusia..zengiancia..
|
Pelėda: |
zizi |
Laikas: |
2002 sausio 24, 23:17:20 |
whe you hear me so clear....so higth
|
Pelėda: |
mindau |
Laikas: |
2002 sausio 24, 21:53:17 |
laukiniame paplūdimyje
kur valdo žuvėdros
vanduo alsuoja
laukimu
saulėlydis tirpsta
grožio ašarose
lūpas atgaivina
šypsena
smėlėtos rankos
laužo jūros putą
žodžiai šventi
erdvėje
dumblių kvapas
vaikystės pėdsakai
smilgose dūzgiantis
vėjas
alsi šiluma
glaudžias prie kojų
neleidžai
išeit
dangus…koks dangus…
mėlynas...
nors imk
ir apkabink…
|
Pelėda: |
mindau |
Laikas: |
2002 sausio 24, 21:01:58 |
mažytis drieželis
dykumoje
ieškodamas mamos
nuvargęs
užmigo
kaukolės
akiduobėje…
…tą naktį mes stebėjome Žvaigždžių lietų
džiunglėse rastas
vaikelis
vilkės
užaugintas
pabėgo
neištvėręs
žmonių globos...
…tą naktį mes stebėjome Žvaigždžių lietų
vidurnaktį
vilkiko vairuotojas
rūkė
ir mąstė:
ar Kelias
turi
pabaigą?
…tą naktį mes stebėjome Žvaigždžių lietų
keliauninkas
perėjoje
įrengė stovyklą
iš tamsaus
miško
jį sekė
žėrinčios
akys…
…tą naktį mes stebėjome Žvaigždžių lietų
vaikai
ties bedugnės
kraštu
gainiojo kamuolį
netoliese
Krišna grojo
fleita…
…tą naktį mes stebėjome Žvaigždžių lietų
“aš myliu”
pagaliau
išgirdai
ar ne to
laukei
visa
gyvenimą?
…tą naktį mes stebėjome Žvaigždžių lietų
|
Pelėda: |
dingusi |
Laikas: |
2002 sausio 24, 19:45:55 |
...kodel zmoguciai dingsta...istirpsta?...issigasta?...gal, o gal ir ne....tiesiog.... |
Pelėda: |
dingusi |
Laikas: |
2002 sausio 24, 18:56:43 |
...tereikia basomis kojomis jausti...sena grindini...
...pirstu galiukais liesti senas sienas...
...akimis ryti griuvesius...juose verkiancius langus....
...tereikia lietuje valgyti zemuoges...
...klaidzioti gatvelemis ir skersgatviais...
...tereikia .....
...terikia uzeiti i sena baznytele...
...ten vesu ir ramu....
...ten tikintys arba galvojantys, kad tokie...
...ten zmoniu akys....
...akys...
...ir vel eiti..eiti..nesvarbu, kad grizti vis tomis paciomis gatvalemis...
...nesvarbu...
...tereikia sename skersgatvyje nusipirkti atviruka su uzrasu..."PARDUOTI DRAUDZIAMA"....is vaikinuko, besisakancio esant invalidu...tegul...tegul jis galvoja.."NAIVUOLE"...tegul...ir vel eiciau ir vel pirkciau...
...eiciau...
...tereikia...
...ir as..........................
|
Pelėda: |
mindau |
Laikas: |
2002 sausio 23, 04:22:57 |
na anonimas, ar neanonimas, bet pedsakai tokie pat grazus... :) |
Pelėda: |
Justea |
Laikas: |
2002 sausio 23, 01:18:03 |
nu is vis super..per savo nusikalusia galva as net tapau anonimu:] medus duona ir vaikai sianakt sukasi mano galvoj. neanonimiskai. justiskai. |
Pelėda: |
Anonimas |
Laikas: |
2002 sausio 23, 01:14:20 |
dar vienas koris medaus
lyg papugos virtimas svirpliu
kai cirena ir zvimbia kartu
tavo klausimas grizo kriaukles pavidalu
vel uzdamas giliai giliai
vel neduoda ramybes
kaip benamis vaikas
prasantis duonos
kaip varvanti rieke medaus.
sunykes sypsnys |
Pelėda: |
Justea |
Laikas: |
2002 sausio 23, 00:57:07 |
nebekrykstauk
uztenka
to zaislinio zavumo
pasiklydusio vejo
girto nuo pieniu vyno
suzaibuok
sidabrinem svaigzdem danguje
puku ir stiklo formule
kurios as jau neismoksiu...
[niekada.]
|
Pelėda: |
Justea |
Laikas: |
2002 sausio 23, 00:51:57 |
su tamsa mes iseisim...
krantas tolimas tolimas
su tamsa nebegrisiu
tau gal lemta kitaip.
[mano pavargusios mintys..] |
Pelėda: |
Justea |
Laikas: |
2002 sausio 23, 00:49:57 |
Ner nei praeities nei ateities nei dabarties
tarp akimirku vien saujele zoles ir zemes
vejas zaidzia sviesiais berniokelio plaukais
kieme legaminas atviras pilnas melynu slyvu
devynmete Sara
juokias uz setros duru
cia pat miega Buda upes pakrantej
kur jis atsidure mano vaikystej
ir kartais per potvynius vanduo semia jo pedas
[Jaan Kaplinski] |
Pelėda: |
Justea |
Laikas: |
2002 sausio 23, 00:44:12 |
Vienu metu as esu
ir voras ir muse
belaisvis
nuosavam savo tinkle
kuris kartais
vakarais svajoja
suvyti i vientisa kamuoli
visas sias be skaiciaus lipnias
savo sielos gijas
ir bloksti jas
i melyna liepsna
isiplieskiancia kartais
samones gelmese
tarp sapno
ir pabudimo
[Jaan Kaplinski "Vakaras grąžina viską"]
|
Pelėda: |
Justea |
Laikas: |
2002 sausio 22, 01:33:20 |
kaip kartais pasauliukas kuri kazkada kazkur palikai..sugrizta. kaip kartais nebezinai kas TIKRAI svarbu..kaip kartais susimaiso diena ir naktis, pasakojimas ir tikrove, kaip kartais sirdis vel klausia: ar esi tikra savo teisumu?
|
Pelėda: |
auxis |
Laikas: |
2002 sausio 21, 01:28:48 |
..kilau ir leidaus su vaiko shypsena veide.. atrode kad skraidau.. dabar taip nenoriu imti verkti.. bijau klausydamas savo dainos apkursti.. nenoriu visko taip pamirshti.. kai viena diena to nebeprisiminsiu.. atrodys kad niekada nebuvo man taip lengva.. taip vaikishkai paprasta kilti ir kristi.. |
Pelėda: |
zizi |
Laikas: |
2002 sausio 20, 20:19:16 |
aplink visur tik daiktas...mazhytis niekam nekrintantis i aki...o kas ji pastebi..tas ji randa..ir jis tampa...visu gyenimu...visu tavimi....ir vel skausmingai dingsta ish taves...ech ..kaip ash myliu ta skausma........ |
Atgal
::
Toliau
|
|