| |
Atgal
::
Toliau
| Pelėda: |
atima |
| Laikas: |
2004 lapkričio 10, 18:14:49 |
bet jei zmogus nera tobulas, jo mintys netobulos, kaip gali buti visas pasaulis tobulas? ar zmogus nera pasaulio dalis?
netobula pasaulio dalis...
|
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2004 lapkričio 10, 16:56:35 |
|
Ir mintys,ir poelgiai ,ir pasaulis destruktyvus.Didžiausias menas su tuo susidraugauti ir buti laimingiems...Šypsausi su melancholija..Šiandien visą laiką kažkas viduje dilgčiojo..nusprendžiau,kad kažkur netoli buvo mano Meilė. |
| Pelėda: |
Canberra |
| Laikas: |
2004 lapkričio 9, 22:33:14 |
Ledo_lelija
o zinai ash taippat maciau siandien ta savo buvusia skausmingaja meile...Ir tiesa pasakius laikas tikrai gydo, kazkaip tiesiog rodos akys kurios del jo ishliejo tiek asaru,tiek naktu nemiegojo.Jos kazkaip saltai ziurejo o kunas , kuriuo visad nubegdavo tokie malonus shiurpuliai ji palietus ar net tik pamacius, kuna atvirkshciai nupurte shaltis tad pasitaisiau shalika uzhsidejau pirstinaites ir paprasciausia nusukau savu keliu |
| Pelėda: |
plush |
| Laikas: |
2004 lapkričio 9, 22:17:55 |
pasaulis tobulas kiekviename savo cm3,netobulos tik kai kuriu zmoniu mintys..
zmoniu kurie niekina ,skaudina,zudo prievartauja,meluoja,vagia........o dabar apsisuksiu ant kito sono ir toliau deliosiu sapnus i lentynas,prisimindamas pavasarinius vysniu sodus Osakoje,kuriuose niekada nebuvau,bet sapnas man suteikia tokia galimybe,kaip gera valdyti savo sapnus.. |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2004 lapkričio 9, 21:45:59 |
|
Šiandien mačiau savo Meilę,kuris prieš pusmetį paniekino mano ašaras.Vadinasi,jis ne mano Meilė.Laikas užgydė žaizdas,liko tik randai,kuriuos tik truputuką dilgčioja,bet maloniai.Ir jūs pagysit,kad ir kaip blogai jaustumėtės..Galvoju apie jį antrus metus,bet tai virto neskausminga monotonija,tokia,kaip ir kėlimasis ryte.Jo veidas tapo paveikslu,meno kūriniu,kuriuo galiu grožėtis iš toli bei sapnuoti,o daugiau ir nereikia.Patikėkit,ir jums bus taip pat...Gera gyventi.. |
| Pelėda: |
Canberra |
| Laikas: |
2004 lapkričio 9, 21:30:24 |
As nezinau kas dedasi mano galvoje
Tiesiog dabar sedziu ir galvoju
O juk as pasirodo esu laiminga
Nes siandien teko pabendrauti su zmogumi
Kurio gyvenimas toks koshmarishkas
O jis pasakojo ir visvien shypsojosi
Ir jo paskutiniai zodziai buvo
"Zinai nekarta bandziau nutraukti sau gyvybe,bet dabar supratau ,kad net toks gyvenimas man yra mielas...O tu nevertini to ka turi ir as linkiu tau atverti akis apsidairyti aplinkui ir daugiau niekad nepraverti lupu tokiems zodzhiams kaip:"As esu begalo nelaiminga" arba "Nebenoriu ash gyventi" |
| Pelėda: |
saule |
| Laikas: |
2004 lapkričio 9, 20:59:17 |
|
nera nakties,nera dienos,nera minciu,nera nieko..o tas niekas-tu.mes visi,bet ne kartu..mes atskirai,bet salia..mes niekur,bet cia..tu.tik tu.o ne as. |
| Pelėda: |
atima |
| Laikas: |
2004 lapkričio 9, 19:20:11 |
to plush> cia is peles pasaulio...
ne zmogaus, bet jei tu pamanei, kad tai apie zmogu ir netiesa, tai gal kas nors pamatys, kad tai apie zmogu ir tiesa..ir jam pades...kiekvienas supras savaip...
svarbu ne tai, ka tu ten perskaitei, o tai, kaip tu priemei ta perskaityta informacija... nera nieko konkretaus, yra tik poziuris, supratimas...
taip, spastu gal ir nera, svarbu, kaip mes tai, ka vadiname spastais, suprantame, priemame....labanakt.. pasaulis nera tobulas... |
| Pelėda: |
plush |
| Laikas: |
2004 lapkričio 9, 18:05:54 |
pasaulis nedalus.t.y.pasaulyje nera jokiu -rimtu ir linksmu pusiu,pasaulis vientisas ir tobulas,nera jame ir jokiu specialiai paspestu spastu,visus spastus susikuriame patys,savo neapgalvotais poelgiais,pasirinkimais,mintimis...
kur riba tarp iliuzijos ir tikroves?-blaivas protas.....................
Saule labai idomus ir tobulas dangaus kunas,
karta viename zurnalelyje,priede prie dienranshchio,skaiciau straipsneli apie toki 'Fantastu kluba"tai tokia draugija kuri uzsiema fantastika,na moduliuoja mintimis yvairius ateities variantus,ir tame straipsnelyje mane labai papiktino ju nezinojimas,jie bande sugalvoti kaip galetu atrodyti gyvunas mintantis saules energija.....yra tox fokusas,tas gyvunas dabar sedi priesais monitoriu ir skaito si pamintyjima apie saule:),zmogus minta saules energija-minta ja per maista kuri valgo,nes tas maistas negali atsirasti be saules,minta
ja per oda,uv spinduliai is saulutes privercia kuna isskirti eile vitaminu butinu zmogui isgyventi,ir siaip,be saules,nebutu nieko,saule (kas man linksmiausia) sukuria didziuli elektro magnetini lauka aplinkui visa planetu (sales sistema)sistema,taip apsaugodoma mus ir kitas sistemos planetas,taipogi kintantis saules aktyvumas ytakoja visa musu planeta,ir net evoliucija,na ji tarytum dievo forma ar kairioji jo ranka ar teisingiau kurinys kurio deka mes egzistuojame...tratatata labanakt ryt i darba reik nusnust
|
| Pelėda: |
atima |
| Laikas: |
2004 lapkričio 9, 17:18:09 |
PELES MALDOS:
Is pirmo zvilgsnio....
...gali pasirodyti labai paprasta - sakytum, peles gyvenimas sudetingas.
Gyvenimas pilnas spastu, taciau ji nejaucia pagiezos pasauliui. Maza pelyte ne tokia menka, kad apmaudautu del kiekvieno nieko. Ji jautrus ir pilnas palankumo pasauliui gyvunelis.
Gyvenimas turi ir linksmaja, ir rimtaja puse.Jausdamas tik viena is ju ir nematydamas kitos, ir zmogus pakliutu i didziausius spastus.
Jeigu pasistengsi, kad tau butu gera, pamatysi, koks gyvenimas puikus...galbut net nustebsi...koks esi reikalingas pasauliui! |
| Pelėda: |
LG |
| Laikas: |
2004 lapkričio 9, 03:07:58 |
|
kur yra iliuziju ir tikroves ribos? |
| Pelėda: |
Reborn |
| Laikas: |
2004 lapkričio 9, 00:52:16 |
|
Smilksta rankoje nauja cigarete..o as einu vis i prieki dulketu keliu..man nesvarbu kas manes laukia uz vieno ar kito medzio..einu ir rukau..rukau ir einu.. ir kai nueinu 1/3 to kelio, susimastau, kodel as isvis einu..kodel einu ten kur nieko nezinau..nieko nepazystu..ir nieko nesimato..bet einu.. Ir einant vis tolyn..mano akys atsimerkia, as pamatau kaip viskas aplink grazu..kad bites netik gelia..bet ir nesha medu..kad aplink ciurlenantis vanduo ne tik teka, ir skandina..bet ir teikia gyvybe..kad saule ugnis ne tik degina, ir naikina, bet ir shildo! Ir tada pasidaro taip keista..kodel kas kart as kiekviena dalyka suvokiu kitaip. Ir kyla klausimas..kaip as viska suvoksiu kai praeis dar daugiau laiko? Kaip??? Pagyvensim - pamatysim. Zinoma jei isgyvensim.. |
| Pelėda: |
plush |
| Laikas: |
2004 lapkričio 8, 21:35:18 |
issirink sau dieva,ir prasyk jo kotik sirdis geidzia jei pakankamai tikesi jis tau pades-isbandyta:cannberai:suo yra zemesnio samoningumo lygio nei zmogus,jei suvaldytum savo mintis suprastum ka as turiu omeny(kvailokas tas omuo-kaip zodis),tiesiog kuo ilgiau parinsies-tuo ilgiau kentesi,jei paliko
negerai,bet kentet dar blogiau,manes nesuprato nesenai per laidotuves,as neverkiau ,neliudejau ir juodai neapsirengiau,tiesiog mano pasauleziura kitokia,mirusiajam bet kokiu atveju nera gera tai kad zmones verkia ar liudi,jis gali pasijusti kaltas ir toliau grauztis jau kitokioje savo egzistencijos formoje,tuolabiau ,kad verkiama per laidotuves ne mirusiojo o saves,kad tu netekai
to ka mylejai _tai egoizmas,nesakau kad privalu dziugaut,nors kartais ir tai yra neblogai,nes pagal dauguma religiju ,mirusysis
iskeliauja ipasuli geresni ,pakeicia savo buties forma_nuostabus virsmas,aisku kaikas pagalvos kad man patinka mirtis ,bet galiu nuvilti,man grazios visos zmogaus esaties formos,netgi issiskyrimas yra grazus nes:kazko pabaiga tera kazko labai grazaus pradzia,tai naturalus ciklai,atkartojantys naturalius gamtos ciklus ir neverta del to
sielvartauti ar grauztis ,reikia ismokti tai priimti,ir zygiuoti toliau ,nes vakar dienos jau nera-rytojus dar neatejo,tera sis momentas kuriuo reikia dziaugtis....
|
| Pelėda: |
plush |
| Laikas: |
2004 lapkričio 8, 21:20:11 |
Austėja - bičių deivė, siejama su Babilu, kartais minima kartu su Žemyna, teigiama, kad jos prisideda prie augimo, dauginimosi, šeimos gausintoja, ištekančių moterų globėja
Aušlavis - paliegėlių, ligonių Dievaitis, įgaunantis Žalčio pavidalą
Aušrinė - aušros deivė, gražuolė, marių pana. Jos gyvuliai - karvė, kumelė. Auksaplaukė pana, gyvenanti saloje. Aušrinė - aštuonių spindulių žvaigždutė, latvių Auseklis. Rytų Lietuvoje šia žvaigžde puošiami nuometai ir tai, kas susiję su vestuvėmis. Aušros žvaigždės, t.y. Veneros, deivė
Auštrinis (Auštra) - lietuvių tautosakoje šiaurryčių vėjas, budintis prie rojaus vartų ir šviečiantis kelią einantiems į rojų. Švietimo f-ja gretintų jį su Aušrine; galimas jos pusbrolis
Babilas, Bubilas - medaus ir bičių dievas
Bangpūtys - lietuvių jūros, audros bei vėjo jūroje dievas, ypač svarbus žvejams, bangų ir vėjų dievas
Baubis - lietuvių galvijų dievas, globojo galvijus
Bentis - bendros kelionės dievas, padedantis du ar kelis drauge išsivilioti į kelionę
Beržulis, Biržulis - beržų, beržų lapijos bei sulos dievybė
Blizgulis - sniego dievas
Brėkšta - sutemų deivė, globoja nakties metą, nuo Saulės laidos iki patekėjimo, sapnų dievybė
Butė - išminties Deivė
Didis Lado, Lada - pavasarį nuo pirmo sekmadienio po Velykų gegužės 25 d. iki birželio 25 d. skiriama jai. Didžioji Deivė. Paskutinę pagarbos dieną būdavo Rasos šventė.
Dievas Senelis - žmonių mokytojas ir jų dorovės tikrintojas bei sergėtojas. Dievas magas, keičiantis pavidalą, dažniausiai pasirodantis keliaujančiu seneliu elgeta.
Dievas - dangaus šviesos, taikos ir draugystės Dievas. Jaunas ir gražus. Augalijos augimo skatintojas, susijęs su Saulės metų laikais. Jo gyvuliai: elnias, žirgas, jautis, maži paukšteliai. Augalai: beržas ir kiti lapuočiai, rugiai. Ginklai: durklas, kardas. Žirgas yra pagrindinis Dievo palydovas. Žirgas yra laikas ir energija.
Dievas - lietuvių sakmėse dažnai vaizduojamas kaip Dievas senelis, einantis per žmones ir juose besisvečiuojantis, vienu žodžiu, artimas kaimo žmonems, tačiau jis podraug turi daug kuriamosios galios. Pavyzdžiui, Dievui besiprausiant, nukritęs žemėn lašas ir taip atsiranda žmogus arba Dievas užsigauna koją į akmenį ir nuo to laiko akmenys nebeauga. Svečiuodamasis pirkiose Dievas senelis jį priglaudusius ir pavaišinusius žmones dosniai apdovanoja, o šykštuolius baudžia dažnai paversdamas juos į žvėris.
Dimstipatis - lietuvių namų, sodybos, taip pat ugnies dievas. Jam aukojama norint apsaugoti namus nuo ugnies.
Dirvolika (Dirvolira) - javų dievas, kuriam aukojamas paršas, tikintis geresnio derliaus
Drebkulys - drebėjimo dievas
Dvargantis - dievas, saugantis lietuvių sodybą, kiemą, gal ir kaimą.
Ėratinis, Ėraitis, Ėraičių dievas - globoja ėriukus.
Ežerinis - ežero (ežerų) dievas, tikriausiai gyvenantis kiekviename ežere.
Ežiagulis - ne visiškai aiškus dievas, šaltiniuose siejamas su mirusiaisiais, tačiau tikriausiai šitaip įvardijimas pats mirusysis
Gabija - ugnies Deivė, dar įvardijima kaip Pelengabija, Matergabija ir pan., namų židinio globėja. Sūkurėlis arba Svastika - kryžma su užlenktais galais, tai išplėtotas ugnies ženklas. V. Tumėnas mano, jog "baltai svastiką siejo su Dievu, Saule, Perkūnu, jo žmona Laima. Svastika - vienas iš dažnaiusiai lietuvių liaudies mene besikartojančių motyvų. Jomis puošiamos verpstės, jos tapomos ant kraičio skrynių ir baldų, įaudžiamos į audinių raštus. Margučių raštuose svastikos aptinkamos kaip stambūs, savarankiški, įvairiai stilizuoti ženklai, dažniausiai komponuojami margučio šonuose, taip pat deriniuose su kitais statiškais bei dinamiškais ženklais. Svastikos dinamiškumą vaizdingai nusako liaudiškas jos pavadinimas "sūkurėlis".
Gabjauja - globoja nuimtus javus, kluonus.
Gaila - nakties dvasia, sapne kankinanti žmones ir gyvulius.
Ganiklis - ganiavos Dievas.
Gardaitis - vėjų, liūties, audros Dievas, jūreivių globėjas. (Šiaurys, Peitvis, Rytvėjis, Vakarinis)
Giltinė - mirties deivė, numarinanti žmones, Laimos sesuo.
Girstis, Giraitis - miško (giraitės) dievas.
Gyvatė, Žaltys - namų, židinio, mirusių protėvių, gerovės, sveikatos ir vaisingumo dievybės. Gyvybės, energijos ir nemirtingumo simboliai. S - simbolizuoja žaltį arba gyvatę.
Gondas, Gonda - mergelių garbinamas dievas, galima šeimyninių santykių bei saiko globojimo f-ja, tačiau greičiausiai jis globoja seksualinius santykius, vestuvių dievas, prieš vestuves jam melsdavosi merginos.
Gulbidievas - gulbių Dievas, žmones sauganti dvasia
Javinė - javų deivė
Jėvulis - ievų deivė
Jagaubis - kalvių žaizdro ugnies dievas, padedantis kalvystėje.
Karorius - arklių ir karo dievas.
Karvaitis - dievas, globojantis veršelius.
Kelio dievas, Kelių dievas - globojo kelius, vieškelius, takelius, jo būdavo prašoma, kad kelionė pasisektų laimingai, nuo namų iki namų.
Kerpyčius - miško dievas, kartu su Medeina ir Ragaina (Ragana) globojantis mišką. Tikėtina, jog kartu su Šilinyčiu buvęs leituvių statybos dievas.
Kirnis - vyšnių Dievas, tai vyšnių medžio dievas.
Kolera - lietuvių tautosakoje Maro palydovė, epideminės ligos deivė.
Kovas - trečiasis mėnesis, karo ir jėgos Dievas.
Krugis - kalvių dievas, kalvystės globėjas.
Krukis, Kriukis, Kiaulių Kriukis - paršų ir kiaulių dievas, bet ne paršelių.
Krūminė, Krūminė Pradžių Varpų - lietuvių javų dievybė (deivė).
Laima, Laimė - lietuvių mitinė būtybė, lemianti žmonių likimą jiems gimstant, globojanti gimdyves, moterų globėja, sergėdavusi jas visą gyvenimą, prižiūrėjo gimdyves, globojo naujagimius, jų sveikatą ir likimą. Globoja Žemės vaisius. Laimės, geros lemties, palaimos deivė.
Laima - Dalia - gėrybių gausintoja arba mažintoja. Gyviai - antelė, gulbė, avinukas. Visa žinanti gimimo, likimo Deivė. Jos medis - liepa, paukščiai - gegutė, vanagas. Ji verpėja, audėja ir siuvėja, taip pat gadintoja ir nukirpėja. Žmogaus gyvenimas verpiamas kaip siūlas. Vienas iš Laimos simbolių - varpstelis, prieverpstė. Eglutė - Deivės Laimos ornamentas "laumės šluotelė".
Laukpatis, Lauksargis - dirbamų laukų ir gyvulių globėjas, lauko dievas, jam meldžiamasi, einant sėti ar arti, jis sergsti laukus nuo nederliaus ir nelaimių (lietaus, krušos).
Laumė - Laimai giminiška Deivė, antgamtiška darbininkė, teisingumo įsikūnijimas, duodanti ir atimanti gėrybes, vaisingumą, nešanti mirtį, stebuklingo gražumo Deivė, lietuvių mitologijoje deivė kadaise nublokšta į žemę; folklore savita būtybė, pasirodanti tamsoje, susijusi su vandeniu, ežerais, upėmis, ypač darbšti, verpia, audžia skalbiasi. Jos dovanoti rietimai niekad nesibaigia. Domisi kūdikiais, gali juos sukeisti ir t.t.
Lazdona - globojo lazdynus.
Lėta - laisvės deivė
Lietuvonis, Lytuvonis - tai dievas, teikiantis lietų.
Lyginčius - teisės ir sandoros dievas
Magyla - lietuvių mirties deivė, Giltinės tarnaitė
Maras - lietuvių tautosakoje - maro epidemijos sukėlėjas, kartais įgaunantis savarankiško dievo statusą.
Medeina - lietuvių miško deivė, medžioklės globėja. Buvo tarp svarbiausių lietuvių oficialiojo panteono dievų kaip vienintelė deivė, jai aukojo Mindaugas.
Mėletėlė - dažų bei spalvų deivė.
Mėnulis, Mėnuo - nakties šviesos Dievas, karys, kunigaikštis, augalijos augimo skatintojas, pagal jį buvo sudarytas kalendorius, laikmečio valdytojas.
Milda - meilės ir piršlybų deivė.
Nijolė - požemio deivė, Pokliaus žmona.
Pajauta - sudievinta asmenybė, legendinio Lietuvos kunigaikščio Kerniaus duktė, Kukovaičio motina
Pergrubijus - prūsų pavasario ir augmenijos dievas, priskiriamas ir lietuviams. Dar vadinamas gėlių ir visokių žolių dievu, garbinamu per Jorę.
Pergubrius - globojo laukų darbus.
Perkūnas - Gedimino laikais buvo kunigaikščio ir jo karių Dievas. Jis kartais įsivaizduojamas kaip žmogus ugniniais (raudonais) drabužiais, raudonais (rudais) plaukais ir barzda; su strėlėmis, kovos kirviu ar net kalaviju rankoje. O kartais tiesiog sakoma, kad "Perkūnas esąs kunigaikštis su ugniniu kalaviju, ir kai su tuo kalaviju pašvytruojąs, tada žaibuoja". Perkūno medžiai - ąžuolas, šermukšnis. Lietuvių griaustinio, žaibo ir audros dievas, dangaus, dievų ir žemės karalius, gamtos valdovas, karių Dievas, kovojantis su mitine būtybe Velniu, laiduojantis vaisingumą, teikiantis lietų. Jo vardu atžvilgiu galiojo tam tikras tabu. Vadintas: Brazdeikiu, Dunduliu, Gramaliu, Griaustiniu, Pakalbildžiu, Poškuliu, Tarškuliu, Trinkučiu arba paprasčiausiai Dievaičiu.
Pilvytis, Pilnytis - lietuviams priskiriamas prūsų turto ir pertekliaus dievas.
Pizius - jam aukoja jaunuoliai, ruošdamiesi nuotaką lydėti pas jaunąjį (merginos tuo metu aukoja Gondui). Atrodo, jog jis globoja seksualinius santykius.
Poklius, Pikulis - pragaro Dievas, pikto įkūnijimas.
Polengabija - ugnies dievybė. dvejinasji su Gabija
Praamžis, Praamžius, Prakorimas - seniausias ir aukščiausias lietuvių Dievas, amžinas Dievas, Dievas senelis, Dievų ir žmonių pasaulio pradininkas, kuriam aukojami balti kaplūnai (romyti gaidžiai), ne pjaunant, bet užmušant lazdomis.
Praurimė - šventosios ugnies deivė, jai aukojo Birutė Palangoje iki pat mirties, tos šventyklos neleido nugriauti net kryžiuočiai.
Ragainė, Ragana - miškų Deivė, miško gilumos ir tamsos deivė, piktoji burtininkė.
Ragutis - midaus darytojų, bartininkų, aludarių, degtrinės varytojų dievas, garbinamas puotautojų.
Raitininkas - karo Dievas.
Ratainyčia - arklių dievybė.
Raugų Žemėpatis - raugo dievas.
Rungis - malūnininkų dievas.
Saulė - šviesos, šilumos ir gyvybės davėja. Ji gimsta žeimą ir toliau auga, bręsta visą metų ratą, kol vėl grįžta žiema. Saulė - tai dukrelė, bet ir močiutė. Kalėdų dainose pasirodo elnias devyniaragis kaip nauja Saulė, ištirpdanti ledus. Dainuojama apie kalvelius, kalančius arba liejančius "aukso kupką" (taurę, puodelį). Saulė, jos šviesa ar aukso spalvos substancija, pasklidusi žmonių pasaulyje, - tai mūsų folkloro aukso rasa, indai ir t.t. Saulės ženklai Lietuvoje yra vieni seniausių - tai lygūs arba ornamentuoti skritinėliai, gintaro ir kt. amuletai, taip pat spinduliuoti apskritimai arba rombai. Žalvario amžiuje pasirodė saulinės apvalios segės ir įvijiniai smeigtai. Saulę galėjo reikšti ir įvairaus pavidalo svastikos. Saulė - šešiakampė segmentinė žvaigždė - labai populiari laidies mene (architektūroje, prieverpstėse, paminkluose ir t.t.). Ji galėjo būti ir Perkūno simbolis. Roželė - Saulės ir pasaulio medžio ženklas mūsų juostose bei audiniuose. Tautosakoje dažnai minima, tačiau jai didesnė reikšmė teikta valstiečių tikėjime, ypač piemenėlių maldelėse. Latviai Saulei teikė didesnę religinę reikšmę nei lietuviai. Dangaus ir šviesos Deivė, gėrio ir gyvybės Dievybė.
Skalsa - gausumo, palaimos, pilnatvės deivė
Slogutis - tautosakoje sloginanti dvasia.
Srutis - dažų dievas, minimas kartu su Mėletėle.
Sutvaras - galvijų bandos dievas
Šeimės dievas - šeimos dievas globėjas
Šventpaukštinis - paukščių, tiek naminių, tiek laukinių globėjas.
Teliavelis - vadinamas kalviu galiūnu milžinu, nukalusiu Saulę ir įmetusiu ją į dangų. Tai veiklus, turintis kultūrinio didvyrio požymių dievas, artimas Velniui ar Velinui.
Upinė, Upyna, Upa - upių, šaltinių, vandenų dievybė.
Upinis (dievas) - tekančių vandenų globėjas, kuriam aukojami balti paršeliai idant vanduo būtų skaidrus.
Užpelenė - viena iš namų ugnies deivių, tikriausiai globojusi kampą tarip židinio ir sienos.
Vaižgantas - linų ir kanapių globėjas, gimstantis ir mirštantis Dievas, augmenijos atsinaujinimo galia.
Valgina (Valginė) - tai deivė, globojanti naminius gyvulius jų tuklumo bei tinkamumo žmonių maistui atžvilgiu, nulemianti gyvulių pašaro skalsumą.
Vėjopatis - vėjo dievas, dažniausiai garbinamas žvejų.
Velinas - požemio Dievas, mirusiųjų grlobėjas.
Veliona - amžinybės, amžinos vilties, būsimo pomirtinio gyvenimo Deivė, Veliuonoje buvo didžiausia Lietuvoje šventykla, dabar ant jos bažnyčia, globojo Gediminas, atstatė Kęstutis
Žemėpatis, Žemininkas - Žemynos brolis, žemės, derliaus, namų dievas, sodybos bei vietovės Dievas, jam skirta rudens šventė. Kiekvienas ūkininkas turi savo Žemėpatį, globojantį ūkį ir namus. Jam ir jo seseriai Žemynai buvo dėkojama už gerą derlių.
Žemyna, Žemynėlė -tai Žemė Motina, žemės derlingumo deivė, avų deivė, gėlių davėja, Žemėpačio sesuo, jos dėka žemė yra vaisinga, Mirusiųjų Motina. Rombas - su ataugom ir be jų - reiškia Žemę, Motiną - Žemę, augmeniją, moteriškąjį pradą, Deivę Žemyną. Jis susijęs su derlingumo magija. Ženklas žinomas jau prieš keletą tūkstančių metų. Rombų juosta reiškia žemės derlingumą, gyvybės medį. Dantytas rombas - Saulė ir obelis, obuolys, j
Žiburinis - vienas kraupiausių lietuvių sakmių personažų, kurį vien pamatęs žmogus iš išgąsčio gali mirti. Atrodo kaip griaučiai su liepsnele viduje (širdies vietoje)
Žvorūna, Žvorūnė, Žvėrinė - laukinių žvėrių globėja, siejama su Vakarine žvaigžde, mišką, žvėris bei medžioklę globojanti deivė.
Surinko Vytautas Michelkevičius ir Giedrius Zybertas pagal: Lietuvių religija ir mitologija // Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vaga, 1999
G. Beresnevičius. Dausos. Gimtinė ir Taura, 1990
G. Beresnevičius. Baltų religinės reformos. Taura, 1995
N. Vėlius. Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1996
|
| Pelėda: |
atima |
| Laikas: |
2004 lapkričio 8, 20:56:17 |
kuo greiciau ateis, tai tuo greiciau ir baigsis...
neverta liudet...
neverta...:) |
| Pelėda: |
Skruzdelyte |
| Laikas: |
2004 lapkričio 8, 20:27:55 |
|
...kodel ziema arteja?... man, mazai skurzdelytei, taip baisu... as pirma kart matysiu ziema, as pirma kart jutau rudens salcius... glaudziuosi prie mamos, gaila, ji taip pat salta, bet musu sirdys dega ugnim karsta... as pirma kart maciau, kaip krenta lapai, tai neapsakomai grazu: zali, geltoni ir raudoni, jie visi sukosi virsum manes... jie dideli, o as tokia maza... bet jie taip trumpai gyvena, tik nuo pavasario ligi rudens, nukrite, apkloja zeme, kad ziema jai nebutu salta... apkloja ir mano skruzdelyna, mamyte sake, taip bus silciau... duok dieve, man sulaukt pavasario, duok dieve... as taves prasau... |
| Pelėda: |
Canberra |
| Laikas: |
2004 lapkričio 8, 20:11:53 |
Plush!!
"kazkas iskaudino-kuo greiciau ji pamirsk-ir jis tiesiog isnyx"
Zinai shie tavo zhodzhiai juokingi...tu galvoji kad taip lengva pamirshti kai tave iskaudina,gal gali ir tu vaidinti kad pamirshai kad ishnyko tas zhmogus, bet ar jis gali taip paprastai ishnykti????
Nezinau rodos net shunys ima loti kai buna lieka atstumti, jie nuleidzia galva ir arba ikyriai bega paskuj arba supyke lieka sedeti vietoje....Tai kaip gali sakyti "kuo greiciau ji pamirsk-ir jis tiesiog isnyx"....
Nesuprantu....
|
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2004 lapkričio 8, 19:56:53 |
|
Bet tik nesudaužyk širdies.. |
| Pelėda: |
haze |
| Laikas: |
2004 lapkričio 8, 19:36:46 |
suvaidintas_jausmas > is kur gali zinoti nepabandes ? O kai pabandysi ir nepavyks tai tegu, galima bus bandyt ir dar karta ir su simtus kartu geresne ir t.t.
Reikia tik labai noreti, pasistengti ir tiketi. |
| Pelėda: |
suvaidintas_jausmas |
| Laikas: |
2004 lapkričio 8, 18:49:38 |
myliu. niekaip kitaip to jausmo nepavadinchiau, niekada jo taip ir neishtarsiu. tiesiog ji ne ta, kuria galiu myleti. chia ish serijos "drugelio ir naktinio zhibinto meile".
kas chia dar.. shian lievoka diena, sakychiau. ir shalta labai. |
Atgal
::
Toliau
|
|