| |
Atgal
::
Toliau
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2005 kovo 5, 22:13:37 |
|
Keistai,galbūt liūdnai,beprotiškai ir švelniai...Jaučiuosi aš dabar.Lengvai įsimylėjus ir apsvaigus,nesvarbu,kad to žmogaus nepažįstu...tiesiog noriu..apkabint..labai.. |
| Pelėda: |
Canberra |
| Laikas: |
2005 kovo 5, 04:02:59 |
Uzkereta...Pakereta...juoda silko skara uzkrito ant akiu...zvilgsnis paprastumu zybejes tiesiog nuplauke is akiu...lupos patino lyg kas butu jas beatodusio trynes i savasias bandant kuna nors kiek sujaudinti...Stovi kaip visad juodas siluetas, ir stengiasi suprasti kokia prasme kazkur stoveti...Gal kazko laukia, lyg pauksciu atskrendanciu is siltuju krastu su zinia jog PAVASARIS....Keistos sapaliones! keista mintis prisesti ir spaudelioti kazkokius mygtukus su raidemis...ir kam i galva sove ta lenta su daugybe mygtuku...:/
Palauzta bet nenugaleta!!!!!Stai kokia as!
Stai kaip susikloste mano dienos...ir nieko kaltinti negaliu nes viska leido aplinkybes...As tiesiog norejau kad man padetu pajausti o mane beveik suzlugde! Kiekviena ryta saulei bepatekant mane aplanko kosmarai...jie mano manipuliatoriai...manipuliuoja manimi ir nulemia mano dienos diena....O kaip noreciau atrasti toki zmogu kuris galetu man padeti!Noreciau tureti drauge:// Bet deja tokios neturiu mane supa zmones kuriu draugais nepavadinis...Draugas-gali buti tik vienas per visa gyvenima,bet dauguma ju visvien neatranda... ir tai daugumai priklausau kolkas ir as( |
| Pelėda: |
Drusilla |
| Laikas: |
2005 kovo 5, 03:55:47 |
ir nuo kogi man pradeti.. gal nuo to, kad sirdute mano dabar tiesiog plysta is skausmo? gal nuo to, kad beprotiskai myliu? nezinau... nieko nezinau... tiesiog asaros rieda... gerai, kad dabar darbe jau nebe daug zmoniu...niekas nemato... tiesiog taip sunku..taip skaudu... tokia bejege dar niekada nesijauciau... ir tokia iskaudinta... ne as nepykstu, jokios neapykantos...gal jausti neapykanta butu geriau? turbut, kad taip... tada nesijausciau tokia vienisa ir nuskriausta, tokiais atvejais pyktis yra iseitis...o dabar iseities as nematau...turiu tik sita balta lapa kuriam galiu islieti viska ka jauciu... gal viska papasakoti vilmai? beabejo papasakosiu... bet tikrai negaliu visko pasakyti... kaip as pasakysiu... kai buvo tiek vilciu.. tiek svajoniu..tiek visko... atrodo jei tik galeciau viska sugrazinti atgal visa laika..elgciausi kitaip, nenutyleciau zodziu kuriu jam nepasakiau, daryciau tai, nuo ko susilaikiau... tiesiog buciau buvus savimi ir nieko nebijociau... gal prasyti antros galimybes? antro sanso? bet ar verta? jeigu jam svarbesne yra kita... kaip skaudu kai nieko negali pakeisti... na tagul jis ja myli, tagul budamas su manim galvoja apie ja, tik leiskit man dabar kasnors prie jo prisiglausti, pajusti jo kvapa... bent jau y jy paziureti... jei tureciau kiseneje pakankamai pinigu issinuomociau lektuva.. belenka... lekciau pas jy, neatsisukdama ir man nesvarbu kaip jis mane sutiktu... tagul net neziuri y mane, nepastebi, nemyli, nekencia... man tas nerupi... as taip noriu bent sekundei pazvelgti y jy... kodel viskas taip? kodiel taip viskas atsitiko? kodiel as taip elgiausi ta savaite? kam tylejau? kam nieko nedariau? nedrasu? dabar butu viskas tas pats, nebutu svarbu ka jis pagalvos... nu kodiel as tokia buvau ???? galiu kaltinti tik save... kad mylejau tyliai.. ir dabar myliu tyliai, nes ne jam visa tai sakau... palieku viska spresti likimui, laikui... tik kodiel man atrodo, kad neprabegs nei menesis, o jis mane uzmirs? nusisypsojau.. is saves pacios... kiek sykiu as pati taip elgiausi? leidau mane myleti ir tiesiog iskaudindavau... palikdavau... dabar suprantu kaip kentedavo visi tie zmones, suprantu kodiel jie skambindavo nakty, rasydavo zinutes... man tai atrodydavo be galo kvaila, todiel dabar telefona padejau toli toli, tiesiog, kad nekiltu pagunda... ir kodiel as kas 5 minutes vis zvilgcioju y jy.. "gal gedas parase"? aisku kad ne... as jo vietoje irgi taip daryciau... kuo puikiausiai zinau ta taktika.. atsiriboti, nepaskambinti, neatsakyti sms... koks paradoksas...dabar viska pajauciau savo kailiu... kaip man negera... nors persiplesk... asaros rieda, neymanoma sustabdyti... taip norisi, kad apkabintu, pasakytu, kad viskas gerai, kad myli, kad busim kartu amzinai... deja jis to nenori... gal ir myli mane, gal tieisog priprato, gal tiesiog taip sako, kad dar labiau neskaudintu... hmmmm... geriau jau pasakytu, kad nemyli, kad nevaziuociau, kad nenori manes. skausmas butu milijona kartu didesnis sirdeleje, bet nebutu kazkokiu tusciu vilciu ir iliuziju, kad galbut viskas bus kitaip, kad gal jis pakeis nuomone, gal prades mane myleti labai labai ir pasakys "tvaziuok pas mane mazyte visam laikui", kaip as to norejau.... kaip asnorejau viska pakeisti... visa laika taip norejau myleti... tiesiog isimyleti ir pamirsti viska pasaulyje... net mama ir ta pamate mano akis sy ryta ir pasake vaziuok... blemba... kodiel taip viskas yra? kaip viska pakeisti? ka man padaryto tokio, kad jis myletu mane ir pamirstu ja? kaip ji priversti noreti mane apsikabinti ir daugiau niekada nebepaleisti? negaliu patiketi, kad rasau tokius zodzius... dar niekada gyvenime to nebuvo... kad del vaikino butu sitiek emociju... kam as norejau ysimyleti? kam as patikejau, kad tai jis... tas vinintelis... kuris mane myles... visada visada myles... kodiel viskas taip yra? kodiel pas mane kiseneje dabar 100 litu, o ne 1000? tuojaus pat pirkciau bilietus, vien tam, kad bent karteli paziureti y akis ir paprasyti, kad ir to sumeluoto myliu istarto is jo lupu..jo... to vienintelio, nepakartojamo, protingo, tokio y kury pasiziurejus po kuna pradeda begioti siurpuliukai... nu kaip as myliu... norisi visam pasauliui saukti myliu... myliu myliu myliu!!!! tiesiog taip noretusi sulaukti to pacio... persasi mintis, kad nieko nera neymanomo... tai kodiel tada as galvoju, kad tai neymanoma? juk jis tiesiai sviesiai pasake... nenoriu, man nuobodu buvo su tavim... tai viska pasako, gal jei buciau buvus kitokia, gal butu buve kitaip... kam as tylejau???kokia kvaile dabar jauciuosi... ir isvis kai pagalvoju kai reikes kas vakara uzmigti zinant, kad esu viena, kad jam nesu tokia svarbi, kad jis kazvaka galvos apie kita, kaip as uzmigsiu? kaip as kelsiuosi ryte su mintimi, kad jam manes nereikia? einu parukyti.......... na va... mano telekomo langas, ant kurio sedint paskutinius du menesius galvoje sukosi pacios graziausios mintys.... nebeliko nieko...tik didelis sirdeles skausmas... as taip karstai myliu...
|
| Pelėda: |
chekst |
| Laikas: |
2005 kovo 3, 01:33:46 |
nereikia gyventi depresijoj
reikia su ja suSIgyventi
ir nebus juoda
bus tiesiog grazu
nes ji taps seserimi
ne daugiau gasdinancia negu euforija
ir nereiks klimpti
ir reikalauti buti suprastam
ir bus ramybe
ir kuryba...
taip vaikiukai |
| Pelėda: |
ano |
| Laikas: |
2005 kovo 1, 20:28:17 |
|
as jug taip nemastau, kaip parasiau, cia tik kazkieno sarkastiska mintis, man kazkodel istrigusi.. tik tiek, nieko daugiau.... jokios potekstes, jokiu minciu...tuscia... negalvok, kad taves nesupranta, ne vienas yra patyres tai, ka tu... as tave supratau, tiesiog nepasakiau to... cia mano klaida,sorry.. bet kaip isklimt is to depresijos liuno? ech, kaip noreciau zinot... bet tuscia... arba skausmas, begalinis liudesys... dabar nieko nejauciu, negi atbukau? ne... po minutes vel gris.. |
| Pelėda: |
Canberra |
| Laikas: |
2005 vasario 28, 22:02:46 |
ano- matai kiekvieno mastymas skirtingas ...
Ex ir kam cia dar aiskintis...net ir cia lieku nesuprasta...
sleep well...my bleeding eyes |
| Pelėda: |
Pokstas |
| Laikas: |
2005 vasario 28, 19:03:29 |
lauki, kol kazka pasakysiu? ne, sitoj vietoj nieko nesakoma.
ir net, jei tu tukstanti kartu paklaustum, ka as galvoju, pasakyciau, kad nieko. VISKA.
sunku. |
| Pelėda: |
ano |
| Laikas: |
2005 vasario 27, 21:57:15 |
|
girdejot? - realistas - tai zmogus, manantis, jog blogiau nei dabar ir buti negali, o optimistas - tai zmogus manantis, jog buna ir blogiau... |
| Pelėda: |
Canberra |
| Laikas: |
2005 vasario 27, 21:35:38 |
|
Koksi gi man gyvenimas visgi ziaurus...Kad ir stengiuosi buti optimiste bet kartais kai prisedu ir susimastau...Jei buciau realiste-manau jog nebeegzistuociau... |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2005 vasario 27, 18:56:07 |
|
Žinot,nuotraukos sukelia daug skaudulių.Šiandien žiūrinėjau seno draugo ,paskui savo Meilės foto..mmm...Tada priėjau prie lango ir pamačiau,kad daugybė varnų skraido ratais blyškiame danguje.Taip užpavydėjau.. |
| Pelėda: |
LightGod |
| Laikas: |
2005 vasario 27, 01:14:56 |
Ydomu cia sugryzti..
Ir pamatyti.. kad pagaliau ir cia pasibaige degredacinis periodas.
Reikes dazniau uzsukti.. |
| Pelėda: |
ano |
| Laikas: |
2005 vasario 26, 18:28:24 |
|
feja, o jei pabandzius jam pasakyti, tai ka cia parasei? arba jei su vyru neiseina paatviraut, gal susirask ta zmogu, su kuriou tai gautusi savaime, drauga, drauge... dazniau iseik kur nors, kaimynei nunesk sausainiu:) daryk ka megsti,. kai vaikai uzaugo gali sau leisti kur kas daugiau, skirti laiko sau, jei yra galimybe, pakeliauk, padeda, ir nebutinai su vyru, gal jau metas pailset vienas nuo kito... |
| Pelėda: |
FEJA |
| Laikas: |
2005 vasario 26, 01:03:01 |
|
siam pasaulyj visko buna,gyveni su zmogum visa gyvenima ir niekaip jo nesupranti,negali pasipasakoti jam ,paatvirauti,tarytum kokia siena nematoma ir taip 30 metu,jau dabar ir nesinori nei kalbetis nei suprasti,yra kaip yra,ir vistik ,kartais buna labai gaila saves ,kodel taip buna gyvenime,tuscias toks gyvenimas,nieko vertas,jei ne vaikai butu visai liudna,gyvenau tik del ju,dabar kai jie turi savo gyvenima,paliko dar tusciau,krc nezinau,sunku man |
| Pelėda: |
ano |
| Laikas: |
2005 vasario 25, 18:44:49 |
- Kai aš sakau žodį, - išdidžiai tarė Kliunkis Pliumpis, - jis reiškia tiksliai tai, ką noriu, kad reikštų - nei daugiau, nei mažiau.
- Bet aš labai abejoju, ar galima priversti žodį reikšti tiek daug skirtingų dalykų? - nesutiko Alisa.
- Ko čia abejoti, svarbu kas ką valdo, ir baigtas kriukis, - atrėžė Kliunkis Pliumpis.
mes esame tiek laimingi, kiek manome tokiais esa...
canberra, nieko nepadarysi, teks atsikelt, nusisluostyt veida ir vel eit, tik galbut jau stipresnei, kazka suvokusiai daugiau... ech monotonija zlugdo, ir nesvarbu ar monotonija visa laik buti tam paciam kambary, ar monotonija, kiekviena vakara kazkur eiti, monotonija jaustis laimingai, monotonija jaustis sukrestai... pakeisk kazka... as pavargau, nes nedarau to, ko noreciau daryti, as nuliudau nes jau atsibodo daryti ta, ka anksciau svajodavau veikti... |
| Pelėda: |
Canberra |
| Laikas: |
2005 vasario 24, 23:07:01 |
Siandien buvo tokia sunki diena...ir berods koki menesi mano skruostu nevilge asaros, bet siandien paluzau...nukritau ant saltu grindu ir steibelejau i lubas noredama prisiversti neklykti o asaros pylesi kibirais...Pora kartu surikau jog visi mane supantys padarai yra"Emociniai uzhknisinetojai" ir visas mano gyvenimas toks kraupus,ta rutina,tos 4sienos kurios pasidare nebemielos....o juk dar nieko doro nepasiekiau savo visomis pastangomis kazka pasiekti...O jau taip pavargau!!!
Pavargau....as tiesiog pavargau:(
Kodel jusu visu viena problema...Meile!( as pastaruoju laiku neturiu kada ja ir prisimint,na gal ir gerai nes ji mano mintyse taip isnarpliota ir tokiu isvadu apie ja prisimasciau kazkada jog net nebenoriu apie ja prabilti nes zinau jog galiu buti nesuprasta o mano teiginiai visishkai atmesti...ex....(((pavargau |
| Pelėda: |
ano |
| Laikas: |
2005 vasario 24, 20:36:20 |
Nebuvau aš Paryžiuj nei Romoj,
Gyvenu aš kaip vėjas kalne,
Tiktai dvylika juodvarnių brolių
Vėlų vakarą lanko mane.
Neturiu aš sidabro nei aukso,
Broliai plunksnomis rengia mane.
Jūs nešaukit - manęs neprišauksit,
Neieškokit - paskęsit liūne...
Gal mane kitados jūs sapnavot,
Gal regėjot vaikystės kine,
Per toli, per toli nukeliavot,
Neieškokit - nerasit manęs.
Aš likau jūsų vaikiškoj knygoj,
Sename sename albume.
Aš verkiau, kada vieną palikot
Ir kai vijosi pelės mane.
Kai grūmojo pelių karalaitis,
Kai nuo raganos bėgau piktos,
Palikau aš auksinę kurpaitę.
Tiktai jūs nesuradote jos...
Pakliuvau į voratinklį kreivą,
Tiktai jūs nežinote, ne, -
Septyni alaviniai kareiviai
Išvadavo tą naktį mane.
Kaip aš verkiau, kaip jūsų ilgėjaus,
Kai žaislai, pamiršti rūsyje,
Vieną Joninių naktį išėjo
Ir išsivedė - niekur mane...
anonimas***** |
| Pelėda: |
baf |
| Laikas: |
2005 vasario 23, 23:15:41 |
hei zmogau, pasakyk man, pasakyk jai, kaip galima saves nekesti.
hey zmogau, davai pamastom, kaip galima tavo dilema isspresti |
| Pelėda: |
Pokstas |
| Laikas: |
2005 vasario 23, 19:35:42 |
|
kartais nakti pabundu ir taves ieskau. tas jausmas, kad tu kazkur visai cia pat, toks stiprus - as beveik uzuodziu tavo kvapa. net neisivaizduoji mano veido israiskos, kai taves nerandu nei po antklode, nei po pagalve, nei sedincio ant lovos krasto, nei stovincio prie lango, nei kur kitur... tada vel uzmiegu... ir pabundu... |
| Pelėda: |
anonimas***** |
| Laikas: |
2005 vasario 22, 19:04:36 |
kodel taip buna? negi atsakymas gali but toks paprastas? todel, kad suprastum, kas yra laime, privalai pakenteti? ne, viskas daug sudetingiau, ir slypi manyje..bet reik istraukt... ar yra paprasta?
|
| Pelėda: |
anonimas***** |
| Laikas: |
2005 vasario 22, 18:41:48 |
|
kodel???....cia tik retorinis klausimas, i nesama atsakyma....apie... |
Atgal
::
Toliau
|
|