|
Atgal
::
Toliau
Pelėda: |
adrift |
Laikas: |
2005 rugpjūčio 25, 21:02:48 |
pati tamsiausia valanda-pries ausra. del to ja ir dievinu. |
Pelėda: |
kamikadze |
Laikas: |
2005 rugpjūčio 25, 00:00:01 |
tamsoje liudesys laike trys spalvotas mintis... |
Pelėda: |
lape |
Laikas: |
2005 rugpjūčio 24, 23:15:57 |
tingejau karpyt, dabar tingiu klijuot. |
Pelėda: |
ano |
Laikas: |
2005 rugpjūčio 24, 00:19:28 |
LEDO LELIJAI |
Pelėda: |
ano |
Laikas: |
2005 rugpjūčio 24, 00:19:08 |
atsiprasau, zemiau esantis postas buvo skirtas . |
Pelėda: |
ano |
Laikas: |
2005 rugpjūčio 24, 00:17:44 |
sadANGEL, , apie ji galvojau daugiau is asmeniniu paskatu, del saves. Mol, kaip jie kentes, verks prie kapo, gailesis manes. Arba, jei manes nesupranto,tai ne, negi as tobulesiu, ismoksiu reikst mintis ir elgtis taip,kad mane suprastu, geriau nusizudysiu ir eisiu, kazkur, kur mane supras, kur bus lengviau, kur viskas prasides is naujo. Kartais masciau apie mirti, kad nesuteikti skausmo daugiau kitiem, bet vel, ne tai, kad kovot, kazka daryt, stengtis, kad jiem to skausmo nebutu, neteikciau, o nusizudyt ir viska pabaigti lengviausiu keliu... ANKSCIAU TAIP MASCIAU. Jau keleta metu nebegalvoju apie savizudybe, mirti. Zinau, kad niekas nieko man ant lekstutes neatnes( nei materialiniu, nei moraliniu) viska turesiu pasiekti, suprasti pati, ir po velniu, as zinau, kad tai padarysiu! Galbut pasislepus uz cinizmo bei skepticizmo kauke.Tai elementari mano savigynos forma. Ir as nevaiksciosiu tuo keliu, kuriuo vaziuoja buldozeriai, pasiruose sutrypti mano jausmus ir vertybes. Palauksiu nesigriauzdama ir saves nesmerkdama, kol igysiu pakankamai jegu pasukti buldozeri is to kelio, kuriuo uzsinoresiu eiti, arba ji nugalet. Savo laiko ir savo patyrimu. |
Pelėda: |
lape |
Laikas: |
2005 rugpjūčio 23, 22:20:06 |
jei akis butu is zelatinos, bijotu dumo? |
Pelėda: |
sadANGEL |
Laikas: |
2005 rugpjūčio 23, 21:41:05 |
Sumažint kitų skausmą. Artimų. |
Pelėda: |
Ledo_lelija |
Laikas: |
2005 rugpjūčio 23, 20:09:04 |
Mortis..Kiekvienas žmogus savyje nešioja mirtį.Baisiausia,kad ne tik savo,bet ir kitų.Dar baisiau-mirtis yra ganėtinai duali..dvasinė ir fizinė.Kartais svajoju apie išnykimą.Ano,juk kažkada galvojai apie tai?Ilgėjais?Pailsėti nuo buvimo,nuo garso,formų ir prasmės.Nuo ėjimo į priekį.Rodos,dabar grimstu į duobę,vadinamą niūrumu ir skausmu dėl nesuvokimo,kvailumo,nemokėjimo suvaldyt savęs ir skleist gėrį.Bloga,plyšta galva.Ašarų protrūkiai.Šiluma,kurią jaučiu vienam žmogui,kaitina kraują ir sukelia nežmonišką baimę-"Negi aš kada vėl galėsiu pajaust tą siaubingą(nuostabią)ugnį,kurią kažkadą jutau?"Bijau įsipainiot į tą lipnų voratinklį,vadinamą vieno žmogaus jausmais kitam.Prarandu artimuosius.Smaugia viskas mane,smaugia mano pačios blogis..kaip ir ašaros. |
Pelėda: |
dargana |
Laikas: |
2005 rugpjūčio 22, 20:49:54 |
aš savo mirties nebijau ir labai ją gerbiu... šalia jos jaučiuosi bejėgė ir kartu labai stipri, nes žinau, kad ji visada mane apgins.... ji žino kada apginti, o kada pasiimti.... bijau svetimų mirčių.... jų nesuprantu.... norėčiau dar labai labai ilgai gyventi... kuo toliau gyvenu tuo gyvenimas gražesnis ir įdomesnis, sodresnis, spalvingesnis.... |
Pelėda: |
dargana |
Laikas: |
2005 rugpjūčio 22, 01:43:31 |
Kas pasakys, kur rasti žodžius?
Kai pojūčiai netelpa į jokius rėmus....
Niekas....
|
Pelėda: |
ano |
Laikas: |
2005 rugpjūčio 22, 00:36:08 |
jeigu penkiolikmetei merginai pasakysi, jog rytoj ji mirs - kokia nesamone! - atsaus nepazistamoji. Stai kas yra JAUNYSTE. |
Pelėda: |
ano |
Laikas: |
2005 rugpjūčio 22, 00:29:21 |
kodel vienas sakinys apvercia aukstyn visa tavo pasaulejauta, ir lyg spiria vel ieskoti is naujo, ka jau maneisi rades? |
Pelėda: |
ano |
Laikas: |
2005 rugpjūčio 22, 00:25:06 |
dar pamasciau apie mirti... anksciau sakiau, kad jos nebijau, nes tikejau, kad mirus kunui neisnyksiu kaip dumas, liksiu, reinkarnuosiu... o bet taciau, gal ir ne? jug viska suvokiame smegenimis, savo ribotomis smegenimis suvokiame aplinka, sielos egziatavima, net pomirtini gyvenima. Mirus sunyks vienintelis musu suvokimo aparatas-sunyks smegenys, supus, sutres ir pagaliau - neliks nieko. nei tamsos, nei sviesos nei sielos, nes neliks to, kuo mes tuos dalykus suvokiame. viena energija, virs kita... patresiu gelyte, ji duos bitutei nektaro, bitute kosinciam vaikui medaus... ir as gyvensiu juose... bet nieko nesuvoksiu, manes paprasciausiai nebus.
o dabar bijau mirties? ne, nes man tai dar neaktualu, o ka gali pagaliau zinot, zmogau, ka dar gyvenime suprasi... begant laikui, tobulinantis...
nebeneigiu nei vienos teorijos, nes nezinau, kuo tiketi, tai per daug greitai keiciasi. |
Pelėda: |
ano |
Laikas: |
2005 rugpjūčio 22, 00:18:11 |
supratau, kad tikra yra tai, ka jauti esant tikra, kol pajauti kitaip... (arba nepajauti...)
kam sakyt, kad egzistuoja tik tai, ka matai? tikiu egzistuojant laime, nors jos nematau, kaip Dievo ar meiles isskirtinai vienam individui, bet ja, ta vienintele laime jauciu... kartais...
aplinka tai vizija ir iliuzija?
|
Pelėda: |
dargana |
Laikas: |
2005 rugpjūčio 21, 22:53:48 |
jūra yra :) ir dar kokia graži, rami, audringa... kaip ir žmogaus gyvenimas :)))) |
Pelėda: |
lapis lapes laputei |
Laikas: |
2005 rugpjūčio 21, 22:29:38 |
Dargana... Kaupiesi rytui? |
Pelėda: |
lapis |
Laikas: |
2005 rugpjūčio 21, 22:02:24 |
Sveiki kazkam. Jeigu geriamaji vandeni ipiltume i melyna dazu indeli, turetume jura. Ir plaukiotume. Sviestu saulute, kuria svelniai kutentu dailininko teptukas. Nera melynu dazu, nera ir juros. |
Pelėda: |
Ledo_lelija |
Laikas: |
2005 rugpjūčio 21, 21:11:15 |
Šiandien pratrūkau,neišlaikiau ir verkiau,verkiau..Nuo savanaudiškų minčių perėjau prie Amžinybės klausimų ir viso pasaulio dekadanso.Supratau,kad labai bijau jausmų.Jei sugebėtume nieko nejausti,tai būtume dievai.Skaudėjo,o dabar jaučiu ramybę ir baimę.Nes atsirado vienas žmogus.O kai atsiranda žmogus,su juo kartu atšliaužia daugybė jausmų,minčių ir kitų paslaptingų reiškinių.Mačiau Pilnatį,kuri tyliai sušnabždėjo.."Ištrūksi,ištrūksi ir tapsi tokia,kokia Aš esu." |
Pelėda: |
Anonimas |
Laikas: |
2005 rugpjūčio 20, 23:06:58 |
nu ir gerai, ir nesnekekit niekas su manim :( |
Atgal
::
Toliau
|
|