| |
Atgal
::
Toliau
| Pelėda: |
rebel |
| Laikas: |
2005 spalio 30, 01:16:52 |
|
Žinai, Rk86_m5lx_35o, megaukis kuo tik nori ar nenori, bet vistiek mirsi...ir tai nei gerai, nei blogai... |
| Pelėda: |
rebel |
| Laikas: |
2005 spalio 30, 01:14:54 |
Nera nieko rizikingiau ir baisiau kaip leisti kam nors prisijaukinti savo sielą...
|
| Pelėda: |
Rk86_m5lx_35o |
| Laikas: |
2005 spalio 30, 00:17:19 |
Suplėšykit mane į mažiausius galabėlius ir išbarstykit.Lai mėtosi,lai minta musės jais ar dar kokie vabzdžiai.
Kažkas turi pasikeisti...reikia to,kuris sugebėtų mane susprogdinti,reikia,kad emocijos prasiveržtų,kad pyktis baimė,apatija,žinojimas ir nežinojimas-viskas,pratrūktų ir išsislaidytų.
Nebegaliu laikyti savy.NEBEGALIU.Per daug sunku,perdaug bijau.Perdaug...
Reikia mėgautis dorybe,nes kitaip mirsiu. |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2005 spalio 29, 20:44:29 |
|
Ar žinote,brangieji,kokie mes panašūs į Mocertus,Puškinus ir Gėtes?Prakeikti bepročiai,slankiojantys iki kaulo nutrintais koridoriais.Katarsis-mūsų sielos didžioji dalis,verčianti kreivai išsišiepti.Aš didingai sugniuždyta ir juokiuosi iš visų Žemės šiukšlių,gal todėl,kad studijuoju Spindulingojo Čiurlionio genijų./Atsibudau.Ir jo veidas buvo šalia manojo.Rankos,baltos rankos.Nužudyti laiką-štai ko troškau.Virpėjimas kūne dar iki dabar.Sakė man brolis,kad tą vakarą tiesiog švytėjau,o kodėl..net pati nežinau.Pabėgus nuo realybės ir žiūrėdama į aplinką pro bokalo stiklą,visada tampu nuostabiai gražia lėle,su kuria jie gali žaisti.Bet vakar viskas buvo stebuklinga.Beveik visą laiką mačiau tik vieną žmogų.O gal,tik jį vieną ir teprisimenu.Bet aš galėjau žiūrėti jam į akis.Nes tai buvo ne šiaip žmogus.O toks,kuris jau prisijaukino mano sielą.Nuo kurio pabėgau,o vakar jaučiusi taip,lyg to nebučiau padarius.Dvejonės.Bet šiandien atsiduosiu tik vienatvei ir karščiui,kurį prisimenu arba jaučiu.Atrodo,kad nėra dabarties,nėra ateities.Tikra tik praeitis. |
| Pelėda: |
rebel |
| Laikas: |
2005 spalio 29, 00:42:21 |
|
Aš tik mažas šaltas mėnuliukas. Aš tik riedu per nešukuotas debesų keteras. Aš tik klausau, ką vakar dainavai. Aš tik ieškau, ką pamesiu rytoj. Aš šiandien miegu, nes negalėsiu rytoj. Aš tik ieškau verkiančių, nes veidą seniai prausiau. Aš tik ieškau tvirtų kojų, kad nereikėtų visąlaik riedėt. Aš tuoj išeisiu, tik į traukinį reikia suspėt. Aš jau... Aš pavargau...Žiūrėt,kaip bėga ir nespėja. Žiūrėt, kaip stovi ir pranyksta. Žiūrėt, kaip gęsta ir išvyksta greitais raudonais traukiniais ieškot gėlėtos išdavystės... |
| Pelėda: |
rebel |
| Laikas: |
2005 spalio 29, 00:07:05 |
|
ūūūūūūūūūūūū |
| Pelėda: |
rebel |
| Laikas: |
2005 spalio 29, 00:06:03 |
|
O KAS YRA SVARBIAUSIA???????????? |
| Pelėda: |
Lauris |
| Laikas: |
2005 spalio 29, 00:05:35 |
|
lalalala laaaaaaaaa ;) |
| Pelėda: |
ano |
| Laikas: |
2005 spalio 27, 20:34:20 |
"Get off that pedestal of intellectual arrogance and learn some humanity."
o kartais...
tiesiog ...
pamirsti...
kas svarbiausia... |
| Pelėda: |
panelė |
| Laikas: |
2005 spalio 27, 19:44:21 |
Žinau kad mano žodžiai ištarti
Suras vingiuotą kelią link tavęs..
Žinau kad juos priimsi ir šiltai priglausi prie savęs...prie tos pulsuojančios kertelės, į kurią vis branuos palengva, pati nesuprastama kodėl tai darau.
Atleisk, kad per mane turėjai veidą ašarom nuplaut, bet patikėk, juk aš dariau tą patį...
Myliu tave, bet vien mylėti neužtenka..Eilinį kartą bijau padovanot šį žodį tau...myliu |
| Pelėda: |
ilgiuosi |
| Laikas: |
2005 spalio 26, 23:19:38 |
to rebel
del prasmingos ir labai patinkancios veiklos sutinku.pati pastoviai tuo gydausi..
bet..vakarais vis vien tas pat...
is naujo ir is naujo...vakarais. |
| Pelėda: |
Rk86_m5lx_35o |
| Laikas: |
2005 spalio 25, 22:58:42 |
|
nekenčiu bijoti.ir šąla pirštai.nekenčiu nekenčiu nekenčiu.neberūpi šiluma.dvasia nesušils.nusibodo.sėdžiu priešais veidrodį ir valgau moralės likučius.reliatyvistė.nekenčiu dualumo...kenekčiu... |
| Pelėda: |
Gabija |
| Laikas: |
2005 spalio 25, 20:15:13 |
Patinka buti vienai, bet vienai valgyt- ne.
Ar kas nors noretumet gabalelio?.. |
| Pelėda: |
rebel |
| Laikas: |
2005 spalio 25, 19:02:22 |
|
Ei, svetima, svarbiausia sau pačiam viską leisti (tik ne leistis:) Viskas prasideda nuo savęs paties. Tai sena banali, bet vis tik tiesa :) |
| Pelėda: |
rebel |
| Laikas: |
2005 spalio 25, 18:59:33 |
Ir šiandien man lengviau, kad tu gali įkvėpti ir nejausti skausmo...Ir šiandien man lengviau, nes tavo akyse nuslūgo potvynis...Ir šiandien man lengviau, nes sniegas delnuose ištirpo...Ir šiandien man... Rytoj tau...
|
| Pelėda: |
rebel |
| Laikas: |
2005 spalio 25, 18:56:29 |
|
Plačiai atsimerk ir paklausyk, kaip juokias išprotėjęs žiogas. Pametęs savo griežlį ir nusispjovęs į visą pievų operą...Viskas turi būt kur kas linksmiau... |
| Pelėda: |
faith |
| Laikas: |
2005 spalio 25, 18:39:12 |
staiga viskas netenka prasmės.. Tik tas jausmas ir jo paveikslas tavo sapnuose tikresnis už skaudžią realybę. Gyvenimas ima panašėti į sapną, o svajonės užkariauja mintis. Apkvaitęs laikas neša tavo silpstantį kūną atgal. Ten, iš kur semiesi jėgų kvėpuoti. Jis - tai tu, o nuo savęs tėra vienas būdas pabėgti... Ar išdrįsi nugalėti save, sutrypti savo širdį, išbraukti tai, ką iki šiol vadinai gyvenimu?
Juk gali viską įveikti, viską pamiršti. Bandai. Bet nesistengi. Kiekvienas saulėtekis kartu reiškia ir dienos pabaigą. Lygiai taip ir kiekvienas tavo bandymas būti laiminga iš anksto nuplautas ašaromis.
Tu visada grįžti į pradžią. Tu nemoki pradėti kitaip.
Ir taip kaskart - tiesi savo rankas maldaudama prisilietimo ir per vėlai supranti, kad jos kruvinos...
-
|
| Pelėda: |
faith |
| Laikas: |
2005 spalio 25, 18:38:34 |
staiga viskas netenka prasmės.. Tik tas jausmas ir jo paveikslas tavo sapnuose tikresnis už skaudžią realybę. Gyvenimas ima panašėti į sapną, o svajonės užkariauja mintis. Apkvaitęs laikas neša tavo silpstantį kūną atgal. Ten, iš kur semiesi jėgų kvėpuoti. Jis - tai tu, o nuo savęs tėra vienas būdas pabėgti... Ar išdrįsi nugalėti save, sutrypti savo širdį, išbraukti tai, ką iki šiol vadinai gyvenimu.
Juk gali viską įveikti, viską pamiršti. Bandai. Bet nesistengi. Kiekvienas saulėtekis kartu reiškia ir dienos pabaigą. Lygiai taip ir kiekvienas tavo bandymas būti laiminga iš anksto nuplautas ašaromis.
Tu visada grįžti į pradžią. Tu nemoki pradėti kitaip.
Ir taip kaskart - tiesi savo rankas maldaudama prisilietimo ir per vėlai supranti, kad jos kruvinos...
-
|
| Pelėda: |
svetima |
| Laikas: |
2005 spalio 25, 18:15:42 |
|
pavargau nuo melo ir abejoniu noriu kazkotai naujo bet tai daug kas neleidze |
| Pelėda: |
rebel |
| Laikas: |
2005 spalio 25, 00:58:46 |
|
siaip is tikruju aktyvi ir ypac megstama veikla gydo nuo depresijos. Tik kai ikkrenti i ta ziauru liudesio skausmo ir apatijos liuna, kuri laika buna labai gera ir patogu saves gaileti,natgi paciam to nesuprantant. O ramybe ramybei nelygu :) buna palaiminga ramybe...ir buna nerimastinga :( ... :) turbut yra tam tikra grupe zmoniu,kurie depresuodami ir keiksnodami juos supanti pasauli jauciasi prasmingiau, viska labiau suprantantys (cia nenoreciau uzgauti tu,kuriems tikrai sunku ir del ko nors baisiai skauda)Na, bet kuriuo atveju, pagal kinieciu isminti, labai labai blogai arba labai labai gerai niekada nesitesia ilgai.. :) tai ir ramina, ir kartu neleidzia per daug uzsimirsti :) |
Atgal
::
Toliau
|
|