| |
Atgal
::
Toliau
| Pelėda: |
migla |
| Laikas: |
2005 lapkričio 4, 20:13:24 |
|
Trūksta, visada ko nors trūksta |
| Pelėda: |
migla |
| Laikas: |
2005 lapkričio 4, 00:29:45 |
|
Norisi kristi žemyn ir prie pat šaltos žemės pakilti skrydžiui, tačiau sparnai pernelyg nuvargę, kad padėtų atsiplėšti nuo žemės |
| Pelėda: |
ano |
| Laikas: |
2005 lapkričio 3, 22:44:31 |
rebel
pamirsau kas svarbiausia
perseniai pamirsau
ir mokausi
is naujo...
tik kartais, labai kartais
zinau, kad viena yra svarbiau uz kita...
-----------
o beprotiskas mano pasauli... |
| Pelėda: |
salpusne |
| Laikas: |
2005 lapkričio 3, 22:11:28 |
|
matau beganti zmogu su durklu rankoj...jis paziuri i mane savo pragariskai ledinemis akimis...po jo akiu durio i mano pasamone, po pirmo sirdies duzio...suprantu kad tai angelas, atejes islaisvinti... islaisvinti to nukritusiu zvaigzdziu misko, esancio dangaus bedugneje.. jis mano isgelbetojas... jis - motina uzsidengusi nakties sydu...duodu jam ranka, bet netiketai nuplieskia deginantis ryto paveikslas... ir vel suprantu.. tai dar nepabaiga...padek man.. |
| Pelėda: |
migla |
| Laikas: |
2005 lapkričio 3, 21:51:54 |
|
Saulė šiandien švietė į veidą ir sušildė mano širdį.Tik ar ilgam?.. |
| Pelėda: |
-KERIDVEN- |
| Laikas: |
2005 lapkričio 3, 17:55:06 |
|
AS RASAU TIK TODEL, KAD ATSIDURCIAU TARP TOKIU NEPAKARTOJAMU, ZAVINCIU, NEPAPRASTU ZMONIU, KAIP JUS MIELI PELEDZIUKAI. ACIU, KAD MANE ISLAISVINOT IS INDIVIDUALUMO GRANDINIU... *A-C-I-U* |
| Pelėda: |
-KERIDVEN- |
| Laikas: |
2005 lapkričio 3, 17:41:32 |
|
BIJAU...AS PERDAUG KISUOSI I DVASIU PASAULI...VELINES...GAL JU ISVIS NETURI BUTI..., O GAL MES TRUKDOME SIELOMS ILSETIS, NOREDAMI KUR NORS ISLIETI SVO ILGESI... GAL...GALBUT GELES IR ZVAKELES MES NESAME KUNAMS, KURIUOS MYLEJOME, O NE SIELOMS... GAL... GAL TO NET NENUTUOKDAMI... GAL... TIKRIAUSIAI MES TIK KALBAME APIE SIELA... TIK ZODI "SIELA", KURIS TURI VISAI KITA PRASME... GAL... MUMS NORISI LIKTI NORS DALELE SAVES AMZINAI... MES DEL TO IR ISGALVOJOME *siela*... |
| Pelėda: |
Viesulas |
| Laikas: |
2005 lapkričio 3, 03:15:20 |
|
kur esate?jus visi...tie kuriu akys sviecia,ateikit pas mane... |
| Pelėda: |
Viesulas |
| Laikas: |
2005 lapkričio 2, 23:31:37 |
laikas tyliai bėga..ir visada suprasi...
ateis laikas kaip sužinosi-kasn pasaulis ar tu yra iluzija... |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2005 lapkričio 2, 23:31:25 |
laikas tyliai bėga..ir visada suprasi...
ateis laikas kaip sužinosi-kasn pasaulis ar tu yra iluzija... |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2005 lapkričio 2, 18:32:14 |
|
fuck of |
| Pelėda: |
anonimas |
| Laikas: |
2005 lapkričio 2, 18:31:56 |
akyse ir tyliai snūduriuojančią.akyse ir tyliai snūduriuojančią.lapmėgausiuos bet kokiu atveju.tik taip pajuntu gyvenimą ir deja nieko pakeist negaliukričio 1, kartais...
tiesiog ...
pamirsti...
kas svarbiausia... O gal,tik jį vieną ir teprisimenu.Bet aš galėjau žiūrėti jam į akis.Nes tai |
| Pelėda: |
[email protected] |
| Laikas: |
2005 lapkričio 1, 19:18:58 |
whose
Content-Type: text/plain; charset="us-ascii"
MIME-Version: 1.0
Content-Transfer-Encoding: 7bit
Subject: floated over her shoulders and with her feet she stamped
bcc: [email protected]
4830c5d0c17e8d989bce09a56a0fea6e
.
|
| Pelėda: |
Rk86_m5lx_35o |
| Laikas: |
2005 spalio 31, 23:02:50 |
|
rebel,žinau.visi mes mirsim.gerai.o mėgausiuos bet kokiu atveju.tik taip pajuntu gyvenimą ir deja nieko pakeist negaliu. |
| Pelėda: |
faith |
| Laikas: |
2005 spalio 31, 22:42:39 |
|
ne pasaulis mums svetimas, o zmonės jame per daug susvetimėję... |
| Pelėda: |
sadANGEL |
| Laikas: |
2005 spalio 31, 21:25:36 |
"Once upon a time we had a lot to fight for,
We had a dream,we had a plan..."
Niekaip negaliu suvokt( o ar išvis tai šiame gyvenime įmanoma?), ar pasaulis mums yra svetimas, ar ne. |
| Pelėda: |
faith |
| Laikas: |
2005 spalio 31, 00:19:55 |
|
Tai neapsakomai gera - matyti savo siela kitame, jausti kita savyje, akimis kalbetis ir nuo pirmos minutes buti tikrai - taip, tai tas zmogus, kuriam nedvejodamas atiduosi save... Kodel kartais norisi pykti ant sawes ir viso pasaulio, nes tavo sirdis kasdien byra i gabalelis, i sukes, kuriu tu niekada nebesurinksi.. Viespatie, as tiek kartu prasiau, kad sudraskytum mano sirdį, kad niekada nemyleciau, bet tu man padovanojai tiek meiles... As suradau kam ja dovanoti, bet... Kodel isties sakydami kad nieko nera neimanomo mes klystame?... |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2005 spalio 30, 20:27:56 |
|
Nėra nieko nuostabesnio,kaip kitame matyt savo sielą,atsispindinčią akyse ir tyliai snūduriuojančią. |
Atgal
::
Toliau
|
|