| |
Atgal
::
Toliau
| Pelėda: |
ano |
| Laikas: |
2005 gruodžio 18, 21:42:52 |
|
tie ivaizdziai... tokie, atrodo pazistami... viskas zinoma ir kartu nauja |
| Pelėda: |
ano |
| Laikas: |
2005 gruodžio 18, 21:41:51 |
romantikas,
jei atskleista istrauka, butu idomu suzinoti ir busimos knygos pavadinima, bei, zinoma, autoriu. |
| Pelėda: |
Romantikas |
| Laikas: |
2005 gruodžio 18, 02:37:33 |
|
Tai nauja knyga ir prekyboje dar nėra. |
| Pelėda: |
Romantikas |
| Laikas: |
2005 gruodžio 18, 02:25:01 |
...šiandien mes baigiame mokslo metus ir pradedame ruoštis diplominiam darbui. O tu Mikai pasilik,aš noriu su tavim asmeniškai pakalbėti ,nes turiu tau įdomų pasiūlymą. Visi kiti laisvi. Matai, tu gabus studentas ir aš turiu didelių vilčių,kad tu tapsi geru psichologu. Pas mane vienas pažystamas dirba kalėjimo viršininku,na ten aišku yra savi psichologai,kurie bendrauja... .Na matai ,šioms padugnėms geriausias vaistas būtų elektros kėdė,kad nešvaistyti mokesčių mokėtojų pinigų,na ne tame esmė. Trumpiau sakant siūlau tau įlysti į šių šiukšlių vadinamąją sielą ir pasivaikščioti jų tamsiais koridoriais. Ar sugebėsi su jais atrasti bendrą kalbą? Na,nežinau.Tai labai atsakingas darbas ir be to aš niekad nebendravau su tokio plauko žmonėmis.Dažniausiai tai buvo vaikai arba sutuoktinių poros,kurios nerasdavo bendros kalbos lovoje.Na matai Mikai,tai beveik tas pats. Tik vaikai čia piktesni.Supranti apie ką aš kalbu?Reiškia sutarėm ir rytoj devintą valandą pas tave užvažiuosiu...
Tuo metu man atrodė,kad tai bus lengvas diplominis darbas,truputį pakalbėsiu su jais,užduosiu kelis intriguojančius klausimus,išerzinsiu,gal ne pasmaugs (mintyse nusjuokiau).Aš dar tada nežinojau,kad mano gyvenimas per vieną dieną taip apsivers.Aš prakeikiu tą dieną,kai sutikau su dėstytojo pasiūlymu...
Sveikas Mikai. Ar pasiruošes baisiausiam savo sapnui gyvenime?Kodėl taip sakote dėstytojau?Aš vakar susiskambinau su draugu ir pasirodo mūsų laimei kalėjime atsirado nebloga žiurkė tavo projektui.Kodėl jūs šitaip vadinate šiuos žmones? Jie juk nekalti,kad jų gyvenimas taip pasisuko ,reikia ieškoti šaknis.Aha ir jie taip sako,kad kalti jų tėvai,kad juos pagimdė.Tik nedaryk tu tos pačios klaidos.Kiekvienas žmogus nuo vaikystės yra pats savo gyvenimo kalvis.Aišku tėvai įtaką daro,bet kai kurių sėdinčių ten tėvai yra gan padorus visuomenės nariai.O aš daug žinau žmonių,kurie užaugo skurde,pastoviai lupami ir prievartaujami tėvų,tapo gerais žmonėmis.Kai kurie net tapo įžimybėmis.Tai apie tą žiurkę norėčiau pasakyti,kad nubaustas miriop.Kuom jis prasikalto?Ogi jis sako,kad nekuom.Tai už ką jį nori ...?Tik už dvidešimt nužudytų žmonių.Oho.Ir aš sakau.O tu sakai jie nekalti.Jam liko mėnuo iki egzikucijos,manau tau užteks laiko.Va jau ir atvažiavome.Lipk iš mašinos drąsiau.Matau kinkos dreba,nieko,praeis,kai jį pamatysi (garsiai nusjuokė).Kartais jau pradedu manyti,kad psichologai patys gerokai trenkti,net ir dėl to,kad dirba šį darbą.Nagi drąsiau,sau pasakiau ir išlipu iš atomobilio.Prie kalėjimo vartų mus jau pasitiko kalėjimo viršininkas.Tai neišvaizdus vyriškis su kiaulės snukiu.Apie jį galima buvo pasakyti,kad yra nevedęs,mėgsta porno filmus,amžius apie keturiesdešimt penkis metus.Jo karjera prasidėjo nuo prižiūrėtojo darbo...O, šiaip jis man dabar nerūpi.Aš bijojau pamatyti to žmogaus akis pilnas neapykantos,jo rankos turėtų būti didelios su storais pirštais,gal šiek tiek praplikęs...Paskendau apmastymuose,kai staiga iš mano minčių jūros išvadavo viršila.Va,žiūrėkite,tai tas tipas apie kurį jums kalbėjau.Aš žvilgtelėjau pro kameros langelį.Kalinys stovėjo į mus atsisukęs nugara ir lyg kažką bandė įskaityti ant kameros sienos.Tai ką atvedėte žurnalistą ar studentą,šyptelėdamas paklausė ir atsisuko į mus.Aš nustėrau vietoje.Tai ne mano lauktas išvysti žmogus.Maždaug metro aštuoniasdešimt,gražiai sušukuoti plaukai į kairę pusę,stilingi akinukai,apie aštuoniasdešimt kilogramų svorio.Jo veido išraiška ir balso tembras skleidė ramybę ir pasitikėjimą.Matot gerbiamieji,o į jį pažiūrėjus nepasakysi,kad galėjo taip žiauriai nužudyti tų žmonių.O kaip jis juos nužudė?Iš smalsumo paklausiau viršilos.Mažyli,apie tai galėsi jo pats paklausti rytoj per pirmą audijenciją.Na mikai ar imisis šio projekto?Manyje staiga dingo visa baimė ir atsirado didelis smalsumas pabendrauti su šiuo žmogumi.Jis atrodė gan išsilavines ir padorus...Net nemanyk,kad bus taip lengva,pasakė dėstytojas,lyg perskaitydamas mano mintis.Gerai,sutinku.Kada aš galiu su juo pasimatyti.Tai ne panelė,kad su juo eiti į pasimatymą ir be to nors tai ir atsitiktų,tavo įsimylėjusią širdį atrastų kitoje miesto dalyje,o tave patį kur nors elektrinėje mėsmalėj.Šlykščiai kvatodamas viršila vedė išėjimo link.Tai mažyli,rytoj devintą atvažiuok į kalėjimą,pakviesi mane ir tave įleis.Dėstytojas mane nuvežė iki namų.Dėstytojas kažką kalbėjo,juokavo,bet aš nieko negirdėjau.Prieš save regėjau šį žmogų ir galvojau nuo ko pradėti pokalbį.Tinkamų žodžių negalėjau atrasti.Namie gulėjau lovoje ir žiūrėjau į lubas.Bandžiau sudaryti jo psichoginį portretą iš to ką mačiau.Galvoje sukosi įvairios keistos mintys ir užvaldė noras pabūti jo ir jo aukos vietoje.Ką žmonės turėjo jausti žiūrėdami į jo raminančias akis.Gal mirtis ir neatrodė tokia baisi.Jei mane jis bandytų nužudyti su tokiu kunigo žvilgsniu,aš būčiau palaimintas.Kunigu jis tikrai negalėjau būti,per daug veriantis jo žvilgsnis,lyg bandytu tave pradurti ir mato tavo sielą.Įdomu,kas jis pagal specialybę?Užmigau maždaug šeštą ryto,kaip staiga suskambėjo žadintuvas.Jau septynios.Atrodžiau labai pailsėjęs.Pavalgiau pusryčius ir staigiai nudūmiau į garažą.Tėti ar aš galiu pasiskolinti tavo seną trantą.Na jei nebijai,kad pakeliui sugriūs.Išvažiuodamas iš garažo tarė tėvas.Kelias iki kalėjimo man pasirodė labai ilgas,nors nuo mūsų namų iki kalėjimo buvo tik dvidešimt minučių kelio.Privažiavęs prie kalėjimo išties jaučiaus lyg einu į pasimatymą su mergina,na ne tiesiogine prasme,tiesiog norėjosi jam nupirkti kokį nors menkniekį,kad praskaidrintį jo vienatvę.Eidamas kalėjimo koridoriais aš girdėjau kalinių užgauliojimus mano adresu,bet jų beveik negirdėjau.Man rūpėjo pamatyti jo akis.Atėjome mažyli,tavo saugumui prirakinome jo rankas prie satalo.Kam?Ir tu dar klausi?Tavo laikas neribotas,gali su juo bendrauti kiek širdis geidžia,jam jau nebėra kur skubėti.Jei kas šauk.Įstūmė mane lyg kokį kalinį ir uždarė duris.Iki mažyli,toldamas nuo durų tarė viršila.Sėskis,nesidrovėk,raminančiu balsu tarė kalinys.Nekreipk dėmesį į tą neišauklėtą kiaulę.Turbūt vėl nuėjo į savo kabinetą smaukyti prieš tėliką.Gyrėsi čia neseniai,kokią puikią porno kolekciją turi.Galima užduoti jums klausimą?Matau esi ne žurnalistas,reiškia studentas besiruošiantis kokiam diplominiam.Turbūt busimas psichoanalitikas?Šyptelėjo.Aš būtent ir norėjau jus paklasuti kodėl tada nusprendėte,kad studentas ar žurnalistas.Tai tavo dėstytojas tau pametė šią mintį?Nnntaip dar viena siela keliaus į pragarą...Kodėl taip sakote?Juk psichologas kaip kunigas išklauso išpažintį.O kam nuo to lengviau?Kunigas pasakys,kad dievas tau atleis jeis sukalbėsi maldeles,o psichologas išrašys raminančių.Visi jie vienodi,glemžia svetimus pinigus.Matau tu neparuošei nei vieno man klausimo,nes atėjai be rašiklio ir popieriaus lapo.Man atrodė bus sunku jį prakalbinti,o dabar jaučiu,kad jis pats trokšta pakalbėti su manim.Gal tai palengvins mano užduotį.Tik nepradėk uždavinėti man kvailų klausimų apie mirtį, žmogždystes,nuobodu.Pakalbam apie tave.Pasikeiskim rolėmis.Pasijutau lyg aš būčiau prėmime pas psichologą.Matau pagal tavo aprangą ir elgesį,kad esi iš padorios pasiturinčios šeimos.Tėvas turbūt koks vadybininkas,mama dirba kokioj kvepalų kompanijoje...Iš kur žinote?Vadybininkas populiari profesija,o dėl motinos tik taip spėlioju.Na tai nesvarbu.Kas tavo manymu yra filosofija,paaiškink savo žodžiais.Na tai mintys apie mintis.Šyptelėjo dešiniu lūpų krašteliu.O kaip jūs manote?Manau,kad tai tuščiažodžiavimas.Kam sedėti ir beprasmiškai kalbėti apie nieką?Bet taip gimsta teisybė ir prasmė.Kokia prasmė?Gyvenimo?Gerai,kokia tavo tada gyvenimo prasmė?Kilti karjeros laiptais,po trisdešimt penkių metų gal vesti briunetę ir mirti laimingam?Gal pasakyčiau,noriu padėti kitiems palengvinti jų gyvenimą ir padėti išspręsti jų problemas.Va ir priėjome prie to ,nuo ko reikia pradėti mūsų pokalbį.Padėti...Aš taip pat padėjau daug kam išsilaisvinti iš šio gyvenimo.Jų akyse aš mačiau laimę.Bet jūs juos nužudėte.Kokia gali būti laimė?Kokios gėlės tau patinka?Įdomus pokalbio posūkis.Bandysiu žaisti pagal jo taisykles.Svarbiausia kliento nesuerzinti.Pasijutau lyg primą dieną darbe.Staiga mano klientas pasidarė labai irzlus.Ding iš iš čia.Ką sakote?Ding iš čia,jei ne mano prirakintos rankos,perėžčiau tau gerklę.Aš negalėjau jo perprasti.Lyg norėjo man kažką pasakyti,lyg bando mano kantrybę,arba visiškas šizofrenikas.Aš patraukiau durų link ir pradėjau kviesti prižūrėtoją.Kalinys tyliai sedėjo,bet jaučiau jo verintį žvilgsnį man į nugarą.Staigiai atsisukau... .Jis žiūrėjo man tiesiai į akis ir švelniai nusišypsojo lyg tėvas sūnui norėjo palinkėti gero kelio.Tada aš visiškai sutrikau ir nuleidęs akis išėjau iš kameros.Tuo metu kaip tik priėjo viršila jau palydėti mane.Na kaip ligonis?Na dar sunku ką pasakyti.Kol kas neprognozuojamas,bet atrodo jis dedasi ne tuo kas yra ištikro.Žinai,mažyli,aš žinau tik vieną,jis žiurkė neeilinė, o ypač nusipelnęs mirties elektros kėdėje.Bet tu gali jį lankyti.Pas mane yra vienas prašymas.Sakyk.Ar galėtumėte rytoj jo neprirakinti?Tu savižudis.Gal jis labiau atsipalaiduos.Tu pats to norėjai.
Kitą dieną užėjau į kamerą.Kalinys stovėjo atsisukęs į kameros duris nugara ir kaip pirmą kartą lyg bandė kažką įskaityti ant kameros sienos.Dėkui tau.Durys už mano nugaros užsidarė ir pasijutau nejaukiai.Dėkui tau,bet ar nebijai,kad tave pasmaugti ar kaip kitaip nužudyti,viršila tau nieko apie mane nepasakojo?Ne,sakė pats jei norėsi papasakosi.Gal ir teisingai pasielgė.Prisėsk,aš nesitikėjau,kad tu šiandien ateisi.Galvojau,kad tave išgasdinau,bet matau ryžtingai nusiteikęs išlaikyti egzaminą,beje pirmą egzaminą tu jau išlaikei vakar.Žiūriu į tave ir stebiuos.Bandai parašyti diplominį,o ateini tuščiomis rankomis lyg bobučių pasakaičių pasiklausyti.Pas mane labai gera atmintys,o be to aš turiu apmastyti ir tik tada parašyti išvadas,ramesnėje aplinkoje.Te būnie kaip tu nori.Aš atsisėdau už stalo.Tu bent įsivaizduoji kokia buvo pirma mano žmogžudystė? Turbūt nužudėte kokią nors kekšę skersgatvy,perėždamas jai gerklę su virtuviniu peiliu.Tu banalus ir be fantazijos studente.Nužudyti kekšę tai tas pats,kad pritrėkšti tarakoną su šlepete, arba pervažiuoti su automobiliu žiurkę.Jos niekas nepasiges,nei giminės,nei draugai,o visuomenei juolab ji neįdomi.Aš rinkdavau neeilines aukas.Jų saraše buvo moterys,vyrai ir net vaikai.Man pasidarė šiurpu,kai išgirdau apie vaikus,tai turėjo būti visiškai nesveikas žmogus ir dar su tokiu pasitenkinimu apie tai kalbėti.Kažkodėl panorau,kad jis būtų prirakintas.Kas gali šauti šiam vyrui į galvą težinojo tik pats velnias.Išsigandai matau iš akių.Šyptelėjo kalinys ir atsisėdo priešais mane.Aš bandžiau suderinti kelis dalykus,norėjau išgarsėti,pajusti ką jaučia žmogžudys atimdamas gyvybę kitam ir pažiūrėti aukai į akis.Pimą savo auką pasirnkau moterį.Tai dalykinė moteris,siekianti kilti karjeros laiptais.Mes su ja susidūrėme netyčia.Ji bėgo po darbo.Lyjo lietus,bet ji neturėjo lietsargio.Buvo apsirengusi lietpaltį,modernus dalykiškas švarkelis,sijonukas iki keliu,palaidi tamsūs plaukai iki pečių.Virš galvos ,slėpdamasi nuo lietau ji laikė aplankalą su dokumentais.Pripėgusi prie savo atomobilio jo bandė pataikyti raktą į durų spynelę.Aš tada nustebau,kad naujas automolis ir be centrinio užrakto.Priėjau prie jos ir paklausiau ar galėčiau jai kuom nors padėdti.Būkite toks malonus,,nes centrinis uraktas kažko neveikia,aš tuose dalykuose nesuprantu.Palaikykite prašau skėtį.Atrakinau su raktu dureles,ji staigiai atsisėdo į atomobilį atidavė skėtį,padėkojo ir nudūmė.Tuo metu api jokias žmogžudystes net neturėjau minties.Ši moteris man labai patiko ir pradėjau svajoti kaip su ja galėčiau susipažinti.Tuo met man buvo dvidešimt penkeri,o jei gal kokie trisdešmt penki.
|
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2005 gruodžio 16, 23:38:06 |
Kur krenta jus šešelis,
Ten džiusta skaidrios geles. |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2005 gruodžio 16, 22:19:27 |
|
Vienišumas..VIVOS PLANGO,MORTUOS VOCO.. |
| Pelėda: |
rugpjutis |
| Laikas: |
2005 gruodžio 16, 00:12:11 |
|
rausvo vysniu tabako duma nupiese senamiesicio kaminai... tamsoje istirpo. aukstai virsuje uzmigo... |
| Pelėda: |
migla |
| Laikas: |
2005 gruodžio 15, 22:38:33 |
|
Miegoti, pamiršti, atitrūkti, rasti nusiraminimą, Ramybę. Prašau |
| Pelėda: |
irracional |
| Laikas: |
2005 gruodžio 15, 21:54:24 |
|
eij...palik mane sianakt.siankt as skestu.ir man (keista) gera kaip niekad.miegas-tam tikra savizudybes forma.palik mane. |
| Pelėda: |
rugpjutis |
| Laikas: |
2005 gruodžio 13, 21:33:49 |
|
...kaip isprotesiu - taip gerai;) skaitykite... arba klausykites kai kitas nekalba. net akimis nemirksi. pajauskite kai jis negalvodamas viska duoda ir nieko nepraranda. nuo esmes nenuklystamas - nors esme ir plona, kaip voratinklio siulas i toli nutiestas saldziame it medus meiles ruke... |
| Pelėda: |
lape |
| Laikas: |
2005 gruodžio 13, 19:06:59 |
|
skaitysime. rasyk |
| Pelėda: |
rugpjutis |
| Laikas: |
2005 gruodžio 13, 16:53:51 |
|
rasau tik jums jei skaitysite... |
| Pelėda: |
rugpjutis |
| Laikas: |
2005 gruodžio 13, 00:17:37 |
|
ateina naktis, kai supranti, jog daugiau niekada nebepamatysi zmoniu kuriems nepriklausai. tave puoseleje tie, kam esi skirtas... toks jausmas tik vienas ir jis visa ko esme |
| Pelėda: |
Mirsusi`diena |
| Laikas: |
2005 gruodžio 11, 20:33:58 |
|
Man sake kad bus gerai...bet viskas kaip visada buvo blogai...man sako kad bus gerai,bet zinau,kad taip nebuna... |
| Pelėda: |
bet gi negriuna! |
| Laikas: |
2005 gruodžio 7, 22:09:58 |
|
O baisumas tame, kad viskas buna gerai, o atrodo, kad staiga viskas sugriuna:) |
| Pelėda: |
AA |
| Laikas: |
2005 gruodžio 7, 21:50:07 |
|
Tuštumą įmanoma tik užpildyti, o ne pašalinti. Daug ką tokia kvaila savijauta užpuola PMS metu. :) |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2005 gruodžio 7, 20:27:06 |
|
Labai norėčiau pašalint iš savęs tuštumą ir beprasmiškumo jausmą.Esu tarsi dėžė,pilna kalėdinių,beverčių blizgučių.Nubanalėjus,panaši į šliužą.Be siekių,norų.Tik šlykštumas viduj kunkuliuoja. |
| Pelėda: |
be vardo |
| Laikas: |
2005 gruodžio 6, 21:16:46 |
|
As gyvenu:) |
| Pelėda: |
[email protected] |
| Laikas: |
2005 gruodžio 6, 06:10:45 |
casulties
Content-Type: text/plain; charset="us-ascii"
MIME-Version: 1.0
Content-Transfer-Encoding: 7bit
Subject: stronger than he had
bcc: [email protected]
21f95df3966674d55cb0e26ac6f0de45
.
|
Atgal
::
Toliau
|
|