| |
Atgal
::
Toliau
| Pelėda: |
Bejėgė. |
| Laikas: |
2006 rugsėjo 16, 21:59:29 |
I can't close my eyes and make it go away...
It will always be you.
|
| Pelėda: |
majra |
| Laikas: |
2006 rugsėjo 16, 20:55:14 |
|
as tolstu nuo taves kaip tolsta laivas, nuo ukuose panirstanciu krantu. po pirmo apsvaigimo issiblaivius as viska kuo geriausiai suprantu. as suprantu, kad ten, mieguistam uoste, nebuvo laimes ir nebus, nebus.. mane klaidino tavo lupos, neleido rankos atsibust. is tavo burtu man ir dabar issivaduot sunku. as dar ilgai ilgai galvosiu kur tu, slaptai ilgesiuosi piktu akiu. |
| Pelėda: |
skyggen |
| Laikas: |
2006 rugsėjo 15, 22:27:17 |
|
pasiilgau....bet nezinau ko...gal silumos?...gal..tamsos. |
| Pelėda: |
Vienąkart.... |
| Laikas: |
2006 rugsėjo 15, 20:42:35 |
|
Taip.... artėja vėlinės |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2006 rugsėjo 14, 21:14:53 |
|
mirtis. |
| Pelėda: |
Vienąkart.... |
| Laikas: |
2006 rugsėjo 13, 21:40:49 |
|
o kaip galima neegzistuoti.....:) aš nenoriu užgauti... bet iš kart kilo tokia mintis. Aš džiaugiuosi, kad tau viskas gerai, kitaip ir būt negali. |
| Pelėda: |
papuga. |
| Laikas: |
2006 rugsėjo 13, 21:32:41 |
geris:) jau nesitikejau kada nors cia prisesti:) na siaip istikro nesitikejau apskritai daugiau egzistuoti...
bet esu dekinga visiem kuriems as brangi..be ju nebuciau pradejus gyventi kitaip,ir apskritai branginti gyvenima...aciu. |
| Pelėda: |
Vienąkart.... |
| Laikas: |
2006 rugsėjo 13, 21:08:47 |
|
jėga,puiku, nuostabu... rašyk |
| Pelėda: |
little_demon |
| Laikas: |
2006 rugsėjo 13, 20:25:00 |
|
Vienąkart, vidurnaktį, mane aplankė Naktis. Ji atėjo nešina juoda ir graudžiai tyra paslaptim savyje užslėpta. Juodomis akimis ji stebėjo mane iš šalies, o priėjus artyn ištiesė man ranką. Ji vedė mane per save į save ir klaidinusi ilgai savos nebūties labirintuose paliko ant slenksčio tamsos ir niūrios nežinios. Apsižvalgius aplink išvydau ją toli, jau anapus gyvenimo šio, pasitraukusią ten, iš kur niekas lyg šiol dar sugrįžt negebėjo. Aplink mano mažytį pasaulį niūriai tyvuliavo baugšti ramuma, kurios esmę sudarė bekūnės butybės, savita meile mane pakerėti geidžiančios. Bandžiau trauktis atgal į save, bet nedrįsau išduoti Nakties dovanoto buvimo stebuklo. Nors ir klampiai žiaurus, jis man buvo mielas ir artimas savo neįžvelgiamomis subtilybėmis ir dar neįmintomis paslaptimis. Šviesos užgožimas tamsa mane pakerėjo labiau nei bet kas manyje ir sužavėta tokia tobulybių darna aš euforijos buvy sušukau jai „Sudie“. Naktis man pamojo ranka ir aš išvydau, kaip jos pajuodusiu nuo liūdesio ir išdavysčių veidu nuriedėjo ašara. Naktis šypsojos man skausmo nugairintu veidu ir nežemiško tobulumo kerais kūrė man naujo gyvenimo misteriją. Pasaulio būvis man jau atrodė kitoks ir pernelyg žemiška būtis man buvo dar menkesnė ir skurdesnė. Troškau vėl susitikti naktį tamsoje, ieškojau jos, bet manasis „Sudie“ ją buvo nunešęs pernelyg toli nuo manęs ir per daug arti savęs. |
| Pelėda: |
Bėjėgė. |
| Laikas: |
2006 rugsėjo 11, 22:26:55 |
Aš tai klausau net pati nelabai suprantu ko kažkokios muzikinės makaliūzės [Sigur Ros, Sopor Aeternus, Cure, Jieva ir dar viduramžiškas giesmes..]
Žinau, kad knygos, kuomet perdaug negerai. Tik tai tėra laiko stumimas. Vis geriau nei gulėt ir spoksot į vieną tašką lubose ar pūdinti smegenis prie dėžutės rėkiančios "pirk liekninančias tabletes ir tavo gyvenimas bus nuostabus"... O šiaip stengiuosi visai neatitrūkt nuo "realybės"..
Atrodo jaučiu smegenis galvoje. Ir jas skauda. Velniškai.Uch..
O tu jei skauda tai kokio aspirino išgerk. ;) |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2006 rugsėjo 11, 22:18:42 |
Seniau mane siaubingai jaudindavo niūri muzika,fantasmagoriški vaizdai,žmonės.Šiandien,kai rašiau naktyje,klausiau nuostabaus Type O Negative ir skinny puppy gabalo,kuris sukėlė kažkada išgyventų "juodumų" refleksijas.Ech,dabar dažnai jaučiuosi tuščia.
Aš irgi kenčiu nuo galvos skausmo.Mokymo įstaiga mano kraujospūdį labai numuša..
Tau vertėtų pradėti mokytis gyvenimo.Aišku,knygos yra nuostabus dalykas,bet turėtum pabandyti "knygiškumo" ieškoti realybėj.
Books aren't substitute for real-life experience.
|
| Pelėda: |
Bejėgė. |
| Laikas: |
2006 rugsėjo 11, 22:03:08 |
|
Ten "pabėgt į" turėjo būti vietoje "pabėgtį".. Jaučiuos kažkokia sugniuždyta, nešta ir pamesta. |
| Pelėda: |
Bejėgė. |
| Laikas: |
2006 rugsėjo 11, 22:01:57 |
Ledo_lelija, vis po truputį. Labai skauda galvą... Ir labai šiandien energetiškai išsunkta jaučiuosi. Stengiuosi pabėgtį nusipirktą knygą.
O kodėl geidi tamsos? |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2006 rugsėjo 11, 21:37:22 |
Bejėge,kaip tu?
Keista,pradėjau geisti tamsos. |
| Pelėda: |
Bejėgė. |
| Laikas: |
2006 rugsėjo 10, 20:26:55 |
Liūtai, Stirnos ir Zebrai.
Per daug vandens mano akyse. |
| Pelėda: |
Bejėgė. |
| Laikas: |
2006 rugsėjo 10, 20:13:02 |
Tyla. Ramybė. Šventumas.
Kaip man viskas atsibodo.. Tas pats per tą patį. Imu bėgti nuo savęs.. Tik nėra pas ką bėgt. Šaukiu nebyliai. Visada jaučiuosi kalta. Noriu išsinert iš savosios odos. Noriu atsikratyt pančių. Noriu vienumos ir ramybės kieno glėby. Dabar aš tesugebu bėgt į knygas. Slėptis jų puslapiuose. Arba lėkti ir pasiklysti teatro grime ir tose jo dulkėse, kvape skledančiame ore. Sąmonigai išjungiu smegenis, o vėliau jas įjungiu.. Laukiu, staugiu, renku duženas, vėl paleidžiu kristi... Lyg lapus vėjas taršo Dievai mano gyvenimą.
Pasišnekėjau. O ar man bent keik lengviau? Nė velnio ne.
Tyla. Ramybė. Šventumas. Neišsipildančios svajos. |
| Pelėda: |
skyggen |
| Laikas: |
2006 rugsėjo 9, 23:56:07 |
|
as taves laukiu... |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2006 rugsėjo 9, 21:44:02 |
Ji dažnai klausydavo "Don't cry"..
I don't wanna be me. |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2006 rugsėjo 9, 02:23:26 |
Kai pagalvoji - Ji juk taip arti.. bet ir toli..
Tikiuosi, dar ne viskas baigta....
Bet gal net nepradeta? |
| Pelėda: |
laumė |
| Laikas: |
2006 rugsėjo 7, 22:36:13 |
kaltė.
kiekviena mano žingsnį seka klaida. nebesuprantu savęs. bandau kurti gyvenimą. žaisti jį. mano baimė visur. visur...
o kiti žaidžia. ir moka žaisti. įtraukia į visa tai. o aš tikiu. ir vėl vėl..aš vėl kažkokioj maišalynėj. tarp nemąstančių žmonių. jaučiuosi vieniša. vienatvė visur.
štai savaitgalį galėsiu pabūti viena. bet ar aš pasiilgau tos vienatvės? |
Atgal
::
Toliau
|
|