| |
Atgal
::
Toliau
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2006 spalio 8, 19:21:50 |
Bejėge,tikiu,kad jei dar ir nėra mylinčiųjų,tai jie atsiras.Ir nubrauks daug ašarų.
Aš irgi svajodavau,kad mane kažkas nulydi žvilgsniu taip,kaip aš nulydėdavau.
Mes nieko negalime padaryti,telieka laukti ir tikėtis.
Laukiau ir tikėjausi.
Negalvok apie skausmą.Negalvok apie Jį,nes Jis vis tiek liks tavyje ilgam,žinau tai.
Na,nebent vieną dieną pamatysi jį galutinai susitvarkiusį savo asmeninį gyvenimą,suradusį tai,ko ieškojo,nebeatitaisomą ir utopišką.
Tuomet pasijusi laisva.
Norėčiau tau duoti gabalėlį tos laimės ir meilės,kurią turiu savy.Na,bet kiekvienam savo.Dažnai klausiu Dievo,kodėl man suteikė tokią nuostabią būseną ir tokį žmogų,kuriam jaučiu nenumalšinamą ilgesį ir meilę.
Ir visos mano kalbos Gyčiu pasibaigia,nes gyvenu galvodama apie Jį.Nors sielos slėpiniai nežinomi.... |
| Pelėda: |
Bejėgė. |
| Laikas: |
2006 spalio 7, 22:39:39 |
Lelija,
Aš irgi nekenčiu mokyklos. Tiksliau mokymo sistemos, kuri gamina tobulus darbo vienetus, statistinius piliečius, žiūrinčius antrarūšius tv kanalus. Bet galbūt viską lemta iškęst.
O gerai niekuomet nebūna...
Begalo norėčiau būti mylima, nesvarbu kieno. Norėčiau, kad naktimis kas nubrauktų ašaras.
Net mano katinas nesutinka su manim mieoti ir atsisako mane mylėti..
|
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2006 spalio 7, 20:55:36 |
Bejėge,
jaučiuosi pavargus nuo neveiklumo.Nekenčiu mokyklos.Dažnai esu tuštut tuštutėlė.
Esu gyva tik tuomet,kai guliu jį apsikabinus ir tikiu,kad esu mylima.
Naktys darosi šaltos,praeities demonai nužudyti.
Jaučiu stiprėjančią meilę.
Vėl foje.
(Dorianai,myliu tave.Ir taip norėčiau,kad dabar būtum su manim.) |
| Pelėda: |
ygle |
| Laikas: |
2006 spalio 6, 23:28:46 |
tegul ska liejas.
isimylejau ska
ta. siandien ji maciau, o dabar suzinojau, kad vasara su rapelu tranzavo i ispanija. pimp my heart. |
| Pelėda: |
Gabrielė |
| Laikas: |
2006 spalio 6, 22:30:00 |
|
Vasarą sniego, leliumai |
| Pelėda: |
Gabrielė |
| Laikas: |
2006 spalio 6, 22:12:54 |
|
Ilgėtis, ko nepažįsti. Žavėtis. Tuo, ką žinai tik iš minčių nuotrupų, surankiotų internete. Ir norėti būti tokiai. Aš tokia naivi, tokia vaikiška. Tik neturiu tikėjimo. Esu baikšti kaip lapkirčio saulė. Ir pasimetus miglose. Gimiau per vėlai. Ten, kur gyvent, kur mylėt jau nemoku. "Medžiais tikėk, Savim, vandeny atspindėta, tikėk" O kad gebėčiau tikėt savimi. Pralauščiau tuomet šitą abejingumo, tingumo, šitą susitaikymo kupolą, gaubiantį mane, plieniniais gniaužtais spaudžiantį, kvapą vagiantį. Bet tik dairausi baugščiu žvilgsniu, ir bijau būt. Ilgu, ilgu laisvės, tikėjimo, vaikystės vasarų. Ilgu Tavęs, mylinčių akių, rankų, kuriuose esu saugi. Jei turėčiau, ką nors daugiau... O dabar, laikausi į Tave įsikibus kaip į Išsigelbėjimą. Ilgu Tavęs, bet dar ilgiau man Jos - nepažįstamo, tolimo, tobulo, vienatvės susikurto idealo. Aš tyliai myliu ją - kurios neteks man niekada pažinti. |
| Pelėda: |
slvg |
| Laikas: |
2006 spalio 5, 23:50:46 |
|
vis uzklystu cia ir randu ta pati jausma skausma, netekti tik isreiksta milijonais pavidalu ir minciu visi jauciame ta pati tik jusu isreikstos mintys padeda sudelioti viska i savo stalciukus kad galeciau dar viena nakti istverti ramiai |
| Pelėda: |
pelediskas nerimas |
| Laikas: |
2006 spalio 5, 23:04:18 |
|
oi!!! matot koki as ...as pamirsau viena lb svarbu dalyka. as neturiu sparnu. turiu kojas, kurios greit zuja po sia zeme, bet i dangaus zydryne pakilti reiketu sparnu...o peledos juokiasi? as taip. matyt tai atsiperka. ar gi? |
| Pelėda: |
peleduniskas nerimas |
| Laikas: |
2006 spalio 5, 23:00:56 |
|
stubra skauda....nevykus as peleda. tikroms peledoms matyt stubru neskauda. tacau as gyvenu provincijos provincijoje, o manau, kad peledos taip pat atskirtos nuo kitu pauksciu. tik dalykas tas, kad joms tai patinka, o man ne. matyt is tiesu busiu visai netikus peleda. be to tikros paledos taip zavingai sukioja kakla...ir jos yra protingos dar. net parasyti laikucius gimtadienio proga sugeba. nors koses galvoje kiekiu nesiskundziu, taciau kai nera akm rasyti gimtadienio laiskuciu, tai ner ir del ko girtis. tikros peledos, nors ir megsta vienatve, turi kur nors miela mioek pukuotuka, kuris atiena i sveciu. bet as dar nepraradau vilties. jauciu, kad peledos prigimtis verziasi istruti. ir nors nesu maciusi ne vieno savo gentaines, taciau dideli inkila i medi jau iskeliau. taigi, laukiu. gal dar turiu vilsties sugruzti prie savo saknu?....be to, as ukauju. matyt dar nesu visiskai beviltiska |
| Pelėda: |
Bejėgė. |
| Laikas: |
2006 spalio 5, 22:46:44 |
|
Black Tape For A Blue Girl - Already Forgotten.mp3 |
| Pelėda: |
Bejėgė. |
| Laikas: |
2006 spalio 5, 22:29:52 |
Lelija,
Aš aš vis dar čia. Aš vis dar esu. Tik nieko nebenoriu. Tik šiek tiek ramybės. Ir man jau nusispjaut kaip ją gauti ar su kuom ji bus [per daug skausmo ir ašarų]. Kartais žiūriu į tas mylimas akis ir nenoriu niekados daugiau jų regėt, o kartais jos neišnyksta užsimerkus ir kyla begalinis ilgesys.. Viską skauda. Dėl visko.
[[Šiandien per lietuvių buvau Tave prisiminus. Reikėjo vardą greit sumeluot - Tavuoju prisidengiau...]]
Man Foje naktelė buvo užpraeitą savaitgalį.. Upė iš lėto plauks, Liūdesys, Kibernetiniai žaislai... Ech..
Jieva - Raudoni vakarai.mp3(...Kraujo raudoniu užlieti mūsų pustuščiai namai..)
Virgin Black labai graži daina yra Walk without limbs.
Na, o Tu kaip?
|
| Pelėda: |
sadANGEL |
| Laikas: |
2006 spalio 5, 21:23:39 |
|
Kai kurioms svajonėms tiesiog nelemta išsipildyti. |
| Pelėda: |
skyygen |
| Laikas: |
2006 spalio 5, 21:12:20 |
|
nezinojau kad as galiu palusti tiek daug kartu per diena.... |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2006 spalio 4, 22:54:08 |
Bejėge,of your beauty..
Atsimenu tą dieną,kai pirmą kartą paklausiau virginų..Ir buvau sužavėta,pakerėta..
Bet dabar lengviau lenda foje.Tiksliau-šiandien foje naktis.Kaip seniau.Kai rašydavau Jai laiškus...
Bejėge,kaip tu? |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2006 spalio 4, 22:51:27 |
|
Ir nebesugebu rašyti,nes baigiu pavirst į Foje. |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2006 spalio 4, 22:50:49 |
Tu atidavei viską,kad galėtum turėti,savo suknistą laisvę,nežinai,kur ją dėti.
Sidabrinės svajonės...
Aš šiandien jį labai myliu.Ir beprotiškai ilgiuos.Ir pasiilgau.. |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2006 spalio 3, 22:43:47 |
|
Type o negative.. |
| Pelėda: |
Bejėgė. |
| Laikas: |
2006 spalio 3, 22:22:30 |
Nekenčiu šitos spengiančios tylos savo viduje. Bet dievinu dabar jaučiamą šilumą, sklindančią visu kūnu. Kažkas įpylė nuodų į mano kraują, kad nustočiau kariauti su savimi.
Mano lemtis iškarpyta iš popierinės servetėlės. Grubiai, o gal papraščiausiai vaikiškai.
Kartais jaučiu ilgesį. Kartais, rodos, nieko nebejaučiu.
Virgin black - Of you beauty.mp3
Lyju vėl [o gal tiesiog išgėriau perdaug šampano.]
|
| Pelėda: |
solveiga |
| Laikas: |
2006 spalio 3, 01:34:07 |
liko menesis...
lyja mazais lasiukais, as iskeliu saujele i virsu ir renku taip tarsi tai butu tavo meile, svelnumas ir atidumas. Nuleidziu saujele, joje matau savo atvaizda.
Tada suprantu, kad tau esu geriausia ka turi. Letai laseliai smelkiasi pro pirstus ir atidave man viska, ko norejau, krenta ir susigeria i zeme. Neliudna, nes atidavei viska ka turejai. Liudna tik kad taip greitai nustojo lyti laimingais lasais. Pasiversiu sianakt lietum as ir svelniai krisiu i tavo delnus, siltai nuplausiu asaras ir skaudziai atsitrenkus i zeme isnyksiu. |
| Pelėda: |
little_demon |
| Laikas: |
2006 spalio 2, 00:32:39 |
|
Vidurnaktį, kuomet nutyla net jausmai ir norai, o mintys neša svajones tolyn link beprotystės, ateina į pasaulį sielos ir atsineša su savimi dar šio gyvenimo nepaliestus žodžius. Degimas sielų žavi mintį, pakilusią virš kasdienybės atšvaitų ir sąmonės nakty nuskendęs garsas tyliai byloja Tamsos viešpatystę. Sužibusi nūnai rutinos pelenuos mintis, nežemišku beprotiškumu svaiginas ir, žodžiai, ligi tol skambėję virš tamsos galybės, išnyksta naktyje prieš save. Naujai užgimę žodžiai niūriai miršta ir žuvusius jų kūnus godžiai ryja žemės prakeiksmas, kuris, nužudęs naują mintį, ją pažemina ir gosliai apsilaižo it pasiutęs šuo. Mirtis sukyla prieš gimimą ir stebuklas prakeiksmu vaduojas, tik salsvas jausmas valdo sąmonę ir suteikia jai gailios paguodos vėl sukilti prieš save. Gyvenimas su prakeikimu eina koja kojon ir nebūtis į žūtbūtinę kovą stoja, mintis prieš žodį stoja piestu ir sąmonė su beprotyste švenčia tuoktuves. Pasaulio sąžinė išprievartauja žmogaus sielą ir dvasios pačios guodžia savo liūdnai troškimą naują būtį, tik nežinia ką ir vardan ko. Pasaulis vėliai užkelia save ant pjedestalo ir jo gyvavimas nūnai įgauna prasmę. Sielų jungtuvės kelia minčiai puotą ir kūrinyje žadina troškimą tvert save naujai, dvasia pakyla viršum Absoliuto ir Šambalos ugnim sudegina save ant aukuro aukojimo dievams, kurių pažint nenori. |
Atgal
::
Toliau
|
|