| |
Atgal
::
Toliau
| Pelėda: |
breta |
| Laikas: |
2006 lapkričio 10, 20:26:33 |
|
nustokit kada nors kas nors bijot. uztenka. ko bijot? nieko nebijot. |
| Pelėda: |
meat
Content-Type: |
| Laikas: |
2006 lapkričio 8, 17:03:57 |
|
as5176@night.lt |
| Pelėda: |
more5010@night.lt |
| Laikas: |
2006 lapkričio 8, 17:03:56 |
spoon
Content-Transfer-Encoding: quoted-printable
X-Mailer: Ximian Evolution 1.0.7
Content-Type: text/plain
X-And: 76d25546bae449b9e14706939ec7af02
Subject: can simply pour away the surplus melted fat, and or
cc: elcrucero@aol.com,renmill321@aol.com,emjostane@aol.com,
rrnmsmith@aol.com,sunshinemark1712@aol.com,meribelg@aol.com,
topcopl2@aol.com,jeffmlb@aol.com,halligalli11@aol.com,
ibebexnanci@aol.com,grandmamasusie@aol.com
by the foehn (southerly wind) and the tlantic ocean. he size of ham used is=
normally within
.
|
| Pelėda: |
not4490@night.lt |
| Laikas: |
2006 lapkričio 8, 17:02:36 |
|
not4490@night.lt |
| Pelėda: |
Bejėgė. |
| Laikas: |
2006 lapkričio 7, 22:34:19 |
P.S.
Atsiprašau, už nerišlumą, kažkaip mintys šokinėja. Tikiuosi, supratai, ką norėjau pasakyt. Ačiū. |
| Pelėda: |
Bejėgė. |
| Laikas: |
2006 lapkričio 7, 22:28:20 |
Lelija, Taip, aš kartais ir net ne kartais bijau, kad šiame gyvenime man skirtų sielų nesutiksiu, ar kad jų išvis čia nėra. Tai priverčia mane ir sielą pravirkti. Tačiau siela ar pasąmonė, nebežinau kas, tiesiog atsisako tuom patikėti.
Aš irgi dažnai dedu daug vilčių į žmones. Tačiau, jei labai myli tą žmogų, manau, tai tu pati pasirinkai, kai tavo siela laisva buvo. Tu pasirinkai tokį, o ne kitokį kančių ir/ar džiaugsmo kelią, kaip kiekvienas pasirenka.. Nežinau ar tai paguodė, bet aš visada stengiuosi taip galvoti. Kažkiek padeda.
Laikykis. :H
|
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2006 lapkričio 7, 20:09:49 |
Bijau,kad per stipriai esu prisirišus ir per stipriai myliu.
|
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2006 lapkričio 7, 19:44:00 |
|
Bijau,kad per daug vilčių dedu į tą žmogų. |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2006 lapkričio 7, 19:07:38 |
Bejėge,
ar nebijai to,kad niekada nesutiksime žmonių,kurių mums iš tikrųjų reikia?Kad neatsiras giminingų esybių,priversiančių sudrebėt?
Turėčiau nusiraminti ir išmokti bent kiek pasitenkinti buvimu čia ir dabar. |
| Pelėda: |
Bejėgė. |
| Laikas: |
2006 lapkričio 6, 22:16:57 |
Šuoliais per viską paskubomis.
Ramybės sniegas. Tyras, baltas ir švelnus. Kaip ir dangaus šviesa.
Šventumas ir mintys apie keletą brangiausių žmonių guodžia šį vakarą. |
| Pelėda: |
kamanė |
| Laikas: |
2006 lapkričio 6, 19:15:30 |
|
nuraminkit mane. nuraminkit... |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2006 lapkričio 5, 00:42:12 |
suprask po velniu nebusim mes kartu, negalim mes but vienas be kito bet budami kartu griauniam vienas kito ateiti ir gyvenimus. pavydi manes nesveikai, as nepakenciu tavo velnisko budo. nebepakeliu tavo praeities
stai tai man skamba galvoi dabar noreciau tau tai pasakyti tikiuosi pasakysiu |
| Pelėda: |
Bejėgė. |
| Laikas: |
2006 lapkričio 5, 00:01:49 |
|
Man irgi reikia Dievo ir išmokt tikėt. Tikėt viskuom. Savimi, Dievu ir šviesa. Svarbiausia Šviesa. Šioje sąvokoje telpa kone viskas... |
| Pelėda: |
kamanė |
| Laikas: |
2006 lapkričio 4, 18:56:25 |
kaip norėčiau Tave pasikviesti.. juk taip gražiai balta už lango. eitumėm ten, kur niekada nebuvom. ten, kur niekada nebusim.
pavargau. plyšta galva. minčių perteklius. nesuvokiu to kas vyksta aplink mane..
išeisiu viena. čia perdaug "dusinančios" vienatvės...
|
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2006 lapkričio 4, 03:47:57 |
Ech,Bejėge..
Aš pažadu tau parašyt ir su tavimi pakalbėt,bet nežinau kada,nes atostogos baigias.Ilgai sėdėjau namie nieko nedarydama,tik žiūrėdama į savo kambario baltas sienas,nes jaučiaus pakankamai baisiai.Bet tai jau praėjo.
Tu kitų laimės griauti negali,nes ko verta laimė,kurią gali sudaužyt žmogus?Literatūra daro vieną klaidą:aukština žmones.Aš manau,mes nežinom,kas yra laimė,arba žinom,tik nemokam jos just.
Norėčiau atsukt laiką ir stovėt Montecassini bei žiūrėt į tolius,į vienuolių vynuogynus,į didžiules šventyklos kolonas,į upelius..tai buvo viena iš tų akimirkų,labaiusiai sukrečiančių savy kažkada jautrumo turėjusią širdį.Ir verkiau tada,bet buvo neapsakomai gera,nes nejaučiau nei meilės,nei neapykantos-tik norą pailkit ir amžinai tylėt,garbinant Dievą už buvimą ir naminį muilą.(Taip,nusipirkau rožių muilo,pagaminto vienuolių,kuriame pilna mažų rožės žiedlapių,ir jis tobulas).
Eureka.
Man reikia Dievo.Reikia Dievo.Reikia Dievo.Turėčiau tiestis į Jį,turėčiau viską užmiršt ir tiestis į Jį.
Beveik visas svajas išpildęs,nors ir neapgalvojau aš jų,nors ir svarbiausias, karščiausias aplenkęs,Jis nusipelnęs mano atsidavimo,Jis-mano Tėvas,kurio glėbin sugrįžti slaptai viliuos tada,kai reikės. |
| Pelėda: |
Bejėgė. |
| Laikas: |
2006 lapkričio 4, 00:11:50 |
|
Jei reiks kadanors su kuom nors pašnekėt, lelija, aš išklausysiu. Pagaliau padaryčiau šiam pasauliui ką gero. Nes kolkas tik griaunu kitiems laimę. |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2006 lapkričio 3, 23:18:38 |
Supratau ir aš,kad kamanei skaudu.
Mes niekad nebūnam tarp žmonių dviese.Net mano pažįstami ima šaipytis arba užmiršt,kad nesu viena.O gal ir esu.Šiandien viskas yra niekai,palyginus su tuo,kaip jaučiausi trečiadienį.Tada,kai man beprotiškai jo reikėjo.Mama man sakė,kad meilė yra toks jausmas,kad net į biblioteką nori eit su tuo žmogumi..Žinoma,man irgi būtų geriau gert su kokiom daliom ir giedrem,bet,deja,šian aiškiai dašilo,kad nebėr draugų ir nebėr geriausio draugo.Esu viena,nekalbu apie tuos,kuriems jaučiu sielos artumą.Nesijaučiu sušiktai dėl to.Man viskas daros vienodai,net mokslai.Noriu tik miegot.Atostogos buvo šlykščios.Apskritai šie keli mėnesiai buvo šlykštūs.Nenorėčiau jų pakartot.Liūdesys persikėlė į skrandį.Dabar kai liūdna,mane pykina.Dabar atrodo,kad tuoj vemsiu.Bet viskas greičiau apgailėtina,nei liūdna.Kvaila merga,patikėjus,kad viskas yra ne taip,kaip yra.Turiu Liūdnių.Aišku,man bloga,nes tas dėdė,kurio vienintelio lūpos sukelia aistrą,kadžkur tūsinas ir dar priedo jam patinka žiurkės.O man nusispjaut,kad elgiuos šlykščiai ir vadinu savo buvusią klasiokę žiurke.Gerai tai,kad suvokiau,jog Iveta nuostabus žmogus ir mano nepasitenkinimas buvimu persikėlė į žiurkę.Cha cha cha.Jei sutikčiau ką nrs mažą ir rašantį lėkštus eilius apie teletabius-pisčiau snukin.Geriu gripolio arbatą ,kurią man padarė tėtis,maigau Liūdnį ir negaliu nustot rašyt.Jėga,suprantu,kad neturiu su kuo pakalbėt.Apskritai,užpiso žmonės.Tyčiokitės iš manęs.Noriu keiktis. |
| Pelėda: |
menulio menule |
| Laikas: |
2006 lapkričio 3, 23:13:50 |
|
o kaip grazu siankat. ar ne? grazu. |
| Pelėda: |
Bejėgė. |
| Laikas: |
2006 lapkričio 3, 22:37:00 |
|
Kamane, labai pažįstama. |
| Pelėda: |
kamanė |
| Laikas: |
2006 lapkričio 3, 19:23:04 |
niekam niekam nerūpi kaip jautiesi, ką galvoji, ko trokšti. viskas sukasi ir nesustoja. aplink. ratu. visada pirmyn. visada nuo manęs.
aš taip stengiausi Tave pamiršti..
ir vėl, vėl atėjai. nelauktas. išnirai prieš akis. širdis atsidūrė kažkur...kažkur tikrai ne savo vietoj. viduje kažkas taip stipriai užvirė. taip norėjau Tave apkabinti... tos Tavo dieviškai gražios, rudos akys.... |
Atgal
::
Toliau
|
|