| |
Atgal
::
Toliau
| Pelėda: |
tshhhhhhh |
| Laikas: |
2008 sausio 24, 22:07:30 |
|
mhm... galetų fonas būti dar juodesnis, kad depresija padidintų |
| Pelėda: |
Mywai |
| Laikas: |
2008 sausio 23, 23:06:38 |
|
O taip, man patiko šita idėja. Triūkšt eilutę, nei kas skaitys, nei kam įdomu, o širdį išliejai, nė psichologo linkčiojančio nereik. Aj da krasata, krasnyje triusilia. |
| Pelėda: |
Neigtinai |
| Laikas: |
2008 sausio 23, 04:19:19 |
Atrodo, kad einu Tavo pėdsakais, Lelija. Ir juos išniekinu.
Kad šventvagiškai išniekinu v i s k ą.
|
| Pelėda: |
Coma |
| Laikas: |
2008 sausio 21, 19:01:38 |
Išgėrė liūdesys tabletę džiaugsmo. Apsiavė saldžiarūgšte bėda. Lietaus lašus išjuokdamas sudžiaustė. Pavirto pats ironija sausa.
|
| Pelėda: |
Coma |
| Laikas: |
2008 sausio 21, 19:01:23 |
|
Kai Tu ateisi, nebeisileisiu. Sirdies vartu spyna jau bus perdaug surudijus, kad ja atrakintum... |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2008 sausio 20, 23:46:01 |
|
Kai Tu ateisi, nebeisileisiu. Sirdies vartu spyna jau bus perdaug surudijus, kad ja atrakintum... |
| Pelėda: |
paukščiaakė.stirna |
| Laikas: |
2008 sausio 20, 22:35:05 |
I'm soo tired. Sooo. And so gloomy.
Dovanok man akivarus.
|
| Pelėda: |
Drakonta |
| Laikas: |
2008 sausio 20, 01:01:42 |
Nežiūrėk į mane savo vaikiškomis akimis, juk žinai, kaip mane jos sugraudina. Aš einu gatve, o tu žiūri. Nežiūrėk, verčiau stebėk kelią, kuriuo eini. Taip bus prasmingiau, o aš juk nieko prasmingo savyje neįžvelgiu, todėl nepamatysi ir tu. Kodėl tu juokiesi, nepasakiau nieko juokingo. Nustok. Duok ranką, eime, parodysiu, kas iš tikrųjų kelia juoką.
Ar esi matęs laimingus žmones, kuriems nieko netrūksta, yra turtingi, mylimi ir mylintys, dirbantys ir užsidirbantys...gyvenantys, o ne egzistuojantys. Taip? Na, eikš ir aš tokius galiu parodyti, tu juos tokius matysi, bet ar jie iš tikrųjų tokie yra...Žinai, ir mano akis jie sugebėjo apgauti...Bet ne mano širdį. Širdis mato tai, ko nemato tavosios akys. Jausk tai, ką tau nori parodyti pasaulis. Žiūrėk, jų akys tarsi ledas. Jų rankos apkabina vienas kitą, bet tai lyg virvės susipina...Jų akys nebegali žiūrėti. Jos nekenčia to vaizdo, kurį mato...Po metų visas šis scenarijus, kurtas aplinkiniams, baigsis. O tada aš galėsiu pasakyti, kad dabar jie laimingi. Toli vienas nuo kito. Abu susiras kitus žmones. Galiu nuspėti, kad kuriam nors iš jų pasikartos praėjusi istorija. Tendencija. Negalima ja pasikliauti, galima tik spėti. Ir aš spėju, nebijau to daryti. Toks gyvenimas.. dabar gali juoktis ir kartu verkti. Dar du žmonės pasiklydo šiam gyvenime. O aš žiūrėsiu, kaip tu stovi ir juokiesi iš dviejų žmonių nelaimės. Ir iš tavo bejėgiškumo aš pasimokysiu. O ko pasimokysi tu? Pasvarstyk. Gerai, nekankinsiu, pasakysiu. Pasimokysi to, kad tai, kas gražu kelia juoką. Neverta daug svarstyti apie tai. Užteks to, kad kai prireiks, prisiminsi. Dabar būtinai eik nusnausti, kad neįsigilintum į jų gyvenimą, nes jis nutrūko.Gyvenimas kartu. Kai apeisiu ratą, grįšiu pas tave pažiūrėti, kaip tu gyveni, o dabar einu toliau. Dar daug turiu pažinti.
Man patinka gyventi. Kasdien rasti kažkokį klausimą, į kurį nėra atsakymo, o jei ir yra, aš jo vengiu. Man idomu ieškoti. Rasti tai, ko aš nesitikiu. Nekenčiu, kai būnu teisi. Tokia būnu kasdien. Sau. Kitiems kartais, bet to pakanka. Kasdien ilgiuosi to, kas buvo, vakar ar užvakar, prieš metus ar dešimtį metų...Bet niekada nenoriu grįžti į tuos laikus, taip sugadinčiau prisiminimus. Visada gyvenu šiandienos diena. Galvoju, o gal svajoju, kas bus rytoj. Tame rytojuje dar nieko nėra. Ten balta, todėl galima daug ką pakeisti, ne viską, žinoma. Graži spalva balta. Meilė irgi būna balta, kol jos nesuteršia ir nenuspalvina juoda spalva. Aš ir vėl apie meilę...Gal vis dėlto todėl, kad myliu. Mylėjau. Gal kada nors dar mylėsiu. O dabar tu esi man per brangus, kad tave mylėčiau.
|
| Pelėda: |
z..... |
| Laikas: |
2008 sausio 18, 21:35:18 |
|
o sirdyje taip tuscia nieko nebeliko nei taves nei kazko naujo, niekad netikejau kad taip gali nutikti.. meiles istorija kuri nesibaige laimingai. atleisk kad nebera tokios nepakartojamos meiles. nebegalejau tiek kartu suteikti tau progos. nebekloju tau lovos, nebesanuoju naktimis, nebelaukiu griztancio. |
| Pelėda: |
kamanė |
| Laikas: |
2008 sausio 18, 19:53:58 |
nekenčiu savęs.
negaliu savęs tramdyti, smaugiu kitus, o pati jau visai ne čia.
bijau. |
| Pelėda: |
Mirtis Sausio 16 die |
| Laikas: |
2008 sausio 17, 00:42:06 |
|
Jau nusizudei? |
| Pelėda: |
Dawn |
| Laikas: |
2008 sausio 15, 22:42:18 |
|
i hate You today even more than yesterday...Please come back..At least in dreams... |
| Pelėda: |
Dawn |
| Laikas: |
2008 sausio 15, 22:31:24 |
Ir vėl naktis savo lipniais pirštais apkabina mus...Kaip musės susiraizgiusiame vilties ir nevilties vorantiklyje mes, savo mažyėm tikėjimo, naivumo ir kvailumo kojelėmis bandomė pakilti...
Suplėšyti tie angelo sparnai...O aš vis bandau ir bandau ir bandau juos sulopyt savo subraižytais gyvenimo delnais... |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2008 sausio 15, 01:15:10 |
Kelinta tai nemigos naktis, kai negaliu istarti vardo, nes nezinau kas Tu... Kai taip pasitenkinamai kenciu saldu skausma, sukelta tustumos, grauziancios mano vidurius... Zinot ta jausma kai pradeda rinktis asaros... kazkox gumulas gerkleje? taip, man dabar taip pat... o! stai viena pasileido begti per mano skruosta...
Kaip noreciau kad si giedra naktis, kurios taip laukiau butu siek tiek ilgesne... Kad dar speciau surasti Tave... Paliesti Tave, pajausti svelnia silta ranka laikancia manaja... Girdeti salia einancius zingsnius ir jausti kaip musu kojos pinasi...
Zinai, as pamenu, kai mes vaiksciojom senam parke, apgriuvusiom statulom... Tu pasislepej uz vienos ir vis saukei mano balsa... Pamenu kaip buvo tamsu ir negalejau Taves rasti... kaip pradejo lyti ir maldavau Taves islysti... Tuomet Tu atbegai is kazkur ir apkabinai mane per liemeni... Buciavomes lietuje, o Tu sakei, kad radau Tave amziams...
Istikruju Tu negali viso sito atsiminti, nes nieko nebuvo... Juk istikruju ir Taves nera. Bet atsakyk, kiek dar teks laukti kol Tu pasirodysi?
Kiek dar naktu zvelgsiu tolyn i miesto ziburius, svajodama apie musu netiketa susitikima...
O juk viskas taip banalu... Jauciuosi lyg maza mergaite prisiziurejusi romantiniu filmu...
Juk zinai kaip noreciau zvelgti i Tavas akis ir ta akimirka jausti prazliauziancia amzinybe... zinai, kaip noreciau uzmigti su Tavo kvapu... Kaip noreciau rashyti eiles ne tustumai naikinti, o Tau!
Bet Taves nera...
Galbut ir nebus...
Bet zinai, as lauksiu. Kaip praeitais metais laukiau mirties. Dabar lauksiu Taves... Galbut TU irgi neateisi, kaip ir ta isdavike, bet bent zinosiu, kad Tavim tikejau... O galu gale ateis ir ji... niekur nepasisleps... |
| Pelėda: |
Diamena. |
| Laikas: |
2008 sausio 14, 21:12:58 |
vemt vercia, kai pagalvoji, kad baigiasi, kad viskas palaipsniui isblesta. kai neseniai taip smarkiai "mylejai" (gi meile nesibaigia) , buciavai, nenorejai paleisti. ciupinejai, lietei, uostei, ziurejai ir matei tai , ko niekas daugiau nemato ziuredamas ten pat. kai jauteisi be galo be krasto laiminga vien sededama ant upes kranto, bet ne viena. Su tuo, kas is paprastu dalyku padaro juos stebuklingus, arba pastebimesnius.
O kai dingsta. norisi vemti. Tikslus zodis ko tada norisi. kai tau teskia i veida, kad baigiasi. kad taves nebereikia arba, kad zmogus nebejaucia to, kas buvo stebuklinga ir apie ka buvo baisu net sneketi, kad tai nedingtu. kai truksta zodziu.
Po velniu, norisi verkti, mirti, dainuoti, verkti. Dainuoti verkiant, kai dreba balsas. o Taip graziai, sviesiai ir pavasariskai atrodo medziai, kalnai, kai sviecia saule. Bet tau viduj slykstu, nors dar eini salia to. salia jo, butent to, kuris net baisiausia ir salciausia diena priversdavo apsidairyt ir pamatyt viska kas grazu. net pats to nematydamas.
Bet ka as cia. gi viskas baigiasi. ir jeigu neverksiu. ir jeigu negalvosiu, kad dar yra bent menkiausia galimybe susigrazinti viska, arba atkurti, arba gyventi tomis, graziomis akimirkomis. tada uzmirsiu. ir gyvensiu toliau, kitaip, sunkaii. bet gal tu ateisi is naujo. kitu pavidalu. gal bent veju. o dabar verkiu, kad ir kaip to nenorejau, bet kai pradedi krapstytis ten, ka bandai uzstumti giliai atsiveria ti klabiau. ir nustot sunku sunku sunku. dabar, turbut, pirmas kartas, kai noreciau, kad perskaitytum, kad suprastum ka padarei. Ir taip noreciau, kad pagaliau pamatytum ka praradai, o gal dar po truputi prarandi. Kad pamatytum, kad tau truks vienos nemirstancios sypsenos ir vieno zmogaus, kuris mato tai, ka tau sunku pastebeti ir visa tai tau parodo, kad tau truksta manes! Tu pamatysi, kadanors pamatysi, kad buvai kvailas vaikis, nes kai paklausei, pasakiau, kad niekada negaleciau sudauzyt sirdies, ir jei atmintis manes neapgauna, tu man sakei panasiai apie save. dabar noreciau tureti knyga, kur parasyta viskas. viskas kas vyko, viskas ka lietem, viskas ka sakem ir viskas, kas mate ar liete, mus buciuojant. viska. o perskaicius sudeginciau ir pamatyciau, kaip gera atversti nauja lapa, nes nereikia verkti.
Bet niekaip neapsisprendziu, noriu verkti ar ne, bet verkiu. O gal buvo taip nuostabu, kad noriu viska prisiminti, net , tikriausiai, paskutini siandienini musu pasivaiksciojima ir paskutini telefono pyptelejima, kai sirdele suvirpa, perskaicius butent tavo varda. Viskas. nustoju. nes kuo toliau tuo blogiau. o juk turetu but kitaip. atleiskite man jus. o tu, prasau, bent pamates grazu grazu medi ar uodes gaivu veja, prisimink mane, nes as noriu buti nepamirstama, bet tik tavo sirdies spintuteje. ar bent islisti sapnuose. Prasau, rask tai ir perskaityk. ir dar, suprask kad tai apie tave. |
| Pelėda: |
Neigtinoji |
| Laikas: |
2008 sausio 14, 00:56:46 |
"Skora rasvet. Vyxoda net."
[Marui] |
| Pelėda: |
Maras |
| Laikas: |
2008 sausio 13, 23:15:07 |
|
I wish the night would last forever. |
| Pelėda: |
z..... |
| Laikas: |
2008 sausio 13, 23:12:55 |
as niekada nebegrisiu, as niekada neatleisu.
nes as galiu, nes as jau galiu! |
| Pelėda: |
Pix. |
| Laikas: |
2008 sausio 13, 17:36:07 |
Ir viskas taip, kaip, rodos, ir turėtų būti.
Turėtų =/= norėčiau. |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2008 sausio 13, 04:03:11 |
|
o as nemyliu... :( |
Atgal
::
Toliau
|
|