| |
Atgal
::
Toliau
| Pelėda: |
pasimetusi |
| Laikas: |
2008 balandžio 19, 23:02:26 |
|
nakti pamatau, ka slepia, uzgozia dienos sviesa... nakti pasauli matau kitaip, jis tampa gyvas, atsiranda norai, tikslas, o diena - pilka rutina... diena gyvenu tik tam, kad sulaukciau nakties... ir taip kiekvienakart... |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2008 balandžio 19, 22:52:33 |
|
buti... buti... buti... nebuti... kokie salti ir besirdziai mes sugebame buti... ir kaip tik tomis akimirkomis, kai reikia palaikyti... ir kaip nesugebu valdyt saves - lyg tycia saipausi is jusu... nors visai to nenoriu... noriu ir nenoriu... nebezinau... tai nebe laikina... |
| Pelėda: |
... |
| Laikas: |
2008 balandžio 19, 19:52:58 |
|
ką daryti, kai labiausiai norisi NEBŪTI??????? |
| Pelėda: |
zombie |
| Laikas: |
2008 balandžio 19, 00:49:19 |
|
as esu visur kur nesi tu, tu esi visur kur nesu as. as busiu ten kur tu niekad nesurasi, tu buk ten kur niekad neieskosi. as uzdariau duris. as atveriau langa i nauja soda, kuriame tiek daug grozio ir gerio, ko tu niekad nesupratai, neparodei. zinokis, praradai. |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2008 balandžio 18, 23:07:33 |
|
skaityk, Mieloji, skaityk... ir bandyk suprasti... laikas... likimas... ju norai... mano nenoras paklusti... musu nenoras paklusti... |
| Pelėda: |
bekonui |
| Laikas: |
2008 balandžio 18, 20:25:39 |
|
labai pasikeitei. |
| Pelėda: |
Nementine |
| Laikas: |
2008 balandžio 17, 19:39:37 |
On the radio we heared november rain.
Labai labai stipriai noreciau, kad butu, kaip man atrodo, kad ji nebutu tokia, o jis butu butent toks koks yra ir butu mano. Kitaip nei visi turi visus kitus, bet bent panasiai. kartais svajonems reikia likti tik svajonemis, kad ivyktu kazkas dar geresnio, bet taip norisi. ir noresis. bet mes galim. as ir mano dienos. |
| Pelėda: |
sadANGEL |
| Laikas: |
2008 balandžio 16, 22:19:38 |
Kasdien vis labiau ir labiau įsitikinu, kad kasdienio Buvimo- to tikro, ne vegetacijos, ne medžiagiškosios egzistencijos- variklis yra įkvėpimas. Ir dievai težino, iš kur jis gali kilt. Judėjimasjudėjimasjudėjimas. Nuolatinis progresas. Ratas. Viskas prasideda, viskas pasibaigia, amžinas ciklas. Ne veltui visi tobuli daiktai yra apskritimo formos. Jie netušti, jie kaip tik labiausiai prisipildę Visumos.
P.S. Neigtinoji, galima bandyt įtikint save moksliniu būdu, bet čionykštėms pelėdoms tai pernelyg atgrasu. Laikas, kantrybė, tik-Ėjimas. Tik tai parodys. |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2008 balandžio 15, 22:56:11 |
Gyvenimas- tai kelionė traukiniu: vieni įlipa, kiti išlipa, kartais įvyksta nelaimingi atsitikimai. Kai kuriose stotelėse mūsų laukia siurprizai, kitose tik gilus liūdesys...
Vos gimę mes įlipame į traukinį, kol surandame mums brangius žmones ir tikime, kad jie liks visada drauge, visos kelionės metu: tai mūsų tėvai.
Bet tiesa yra visai kitokia. Jie išlipa vienoje stotelėje, palikdami mus vienus, be savo šilumos, meilės.
Bet yra ir kiti, kurie įlipa į traukinį ir kurie mums irgi labai svarbūs.
Tai mūsų seserys, broliai, draugai ir mums brangūs žmonės, kuriuos mylim.
Kai kam ši kelionė atrodo kaip trumpas pasivaikščiojimas. Vieni randa tik liūdesį, kti pasiruošę padėti, jei kam reikia. pagalbos.
Vieni išlipę visam laikui palieka ilgesį, kiti įlipa ir vos spėjus prasilenkti greitai išlipa.
Mes stebimės, jei žmogus kurį mylime sėdasi kitame vagone, o mus tuo metu palieka vienus. Aišku niekas negali sutrukdyti jų ieškoti po visą traukinį. Bet kartais mes negalime atsisėsti gretą jų, nes vieta šalia yra užimta.
Nieko baisaus... Tai tokia yra kelionė; pilna nusivylimų ir svajonių, vilčių ir praradimų. Kelionė be bilieto atgal...
Pasistenkime suprasti savo kleionės draugus ir ieškokime tarp jų paties geriausio. Gali būti, kad kelionėje kuris nors gali susvyruoti, jam gali prireikti mūsų supratimo. Susvyruoti, suklupti galime ir mes patys. Bet visada kas nors atsiras ir bus šalia, mus supras.
Didžaiusia šios kelionės paslaptis yra ta, kad niekas nežino kada jis išlips... Mes nežinome kada išsilaipins mūsų bendrakeleivis, net tas, kuris sėdi visai šalia...
Aš galvoju, kad man bus labai liūdna palikti šį traukinį. išsiskyrimas su draugais ir artimaisiais bus labai skausmingas. Bet tikiu, kad vieną dieną jie atvyks į centrinę stotį, ir aš išvysiu juos su jų bagažais, kurių jie neturėjo prieš įlipant į traukinį.
Būsiu baisiai laiminga, kad galėjau prisidėti prie jų bagažo didinimo ir turtinimo.
Mano mielieji draugai, padarykime viską, kad mūsų kelionė būtų sėkminga ir liktų tik geri prisiminimai tuomet kai išlipsime iš traukinio...
Visiems tiems, kurie keliauja mano traukiniu, linkiu GEROS KELIONĖS!!! ;) |
| Pelėda: |
Neigtinoji |
| Laikas: |
2008 balandžio 15, 22:06:27 |
|
Reikia kokio nors įrodymo, kad žinočiau, jog neklystu, nes nežinau, kiek dar pajėgsiu pati save tuo tikinti. |
| Pelėda: |
Dawn |
| Laikas: |
2008 balandžio 14, 22:15:25 |
|
Pavargusiems - miego...Nemiegantiems - minčių... |
| Pelėda: |
skyggen |
| Laikas: |
2008 balandžio 13, 23:29:22 |
|
julia - visoko |
| Pelėda: |
Coma |
| Laikas: |
2008 balandžio 12, 00:23:56 |
|
Norėčiau dabar išeiti į lauką, užsimerkti ir suktis, kol permirks manoji siela... |
| Pelėda: |
shyzuko |
| Laikas: |
2008 balandžio 11, 23:04:14 |
|
man taip liudna be jusu, kad nusprendziau kiekviena savaitgali sedet bibliotekoj... skaityti ir nieko negirdet - negirdet savo minciu, jusi mieliausiu balsu... pasiilgstu... tu, kuriuos myliu, ir tu, kuriuos maciau vos karta gyvenime... dabar kiekvienam sutiktajam kartosiu - "jei manes prireiks, as biblej. kaip visada... kol dar vesu... o kai atsils, galesit ieskot po visa melnrage ir girulius :D... " och, kaip myliu jus visus... kaip gera mylet... kaip gera nepykt... kaip gera tu slyksciu jausmu atsikratyt... kaip gera jus vel sutikt... aciu, kad esat, mielieji... net nezinodami kartais suteikiat man dziaugsmo... :* |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2008 balandžio 11, 22:56:19 |
|
laukiu. |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2008 balandžio 11, 22:42:12 |
|
kaip pasakyti sitam narkotikui ne? :( strange |
| Pelėda: |
sadANGEL |
| Laikas: |
2008 balandžio 11, 22:34:07 |
|
Seniai čia beūbavau, pelėdos mielosios. Raudonos užuolaidos ir tamsus miškas už lango. Mmm. |
| Pelėda: |
Anonimas |
| Laikas: |
2008 balandžio 11, 00:06:25 |
|
Matydamas aplinkinius, surandančius naujus žmones, kuriais susižavi, kuriuos įsimyli, ar kurių ima nekęsti, nuo kurių ima pavargti ir galop nutolsta; matydamas kaip keičiasi pasaulėvaizdis, kurio suvokimas adekvatus tavo pasisemtai patirčiai; jausdamas priartėjusį kosmosą naktimis, kai vaikščioji upės pakrantėmis; suvokdamas koks laikinas, subjektyvus ir sąlygiškas yra tavo pasaulis, norom nenorom tyliai sau sukuždi: o vis dėlto ji sukasi. Draugė paprašo pakartoti, nes neišgirdo, o tu atsisuki, kukliai nusišypsai ir pakartoji: ačiū, kad esi. |
| Pelėda: |
Ledo_lelija |
| Laikas: |
2008 balandžio 10, 22:35:21 |
Kaip mažas vaikas grįžtu čia,kai skauda labiau,nei norėčiau,kad skaudėtų.
Noriu savo Gyčio atgal,tokio,kuris mane mylėjo,kuris šildė,kuris buvo gyvenimo prasmė,įsiaudus į kiekvieną mintį.Ir dabar jis įsiaudęs,tik skausmu ir beviltiškumu,tik noru rėėėkti ir paprasčiausiu nežinojimu,ką daryti..ką daryti?Visi tie metai sukasi prieš akis..raitosi kaip prakeiktų pakaruoklių kojos.aš taip norėčiau būti su juo.Nors..kai prisimenu,kas buvo negero tarp mūsų..tada pykstu ir netikiu,kad galėjau tokį pamilt.Bet taip noriu..noriu savo Gyčio ,nemiegu,neskaitau,tiesiog noriu.Ir mintis,kad esu jam niekas varo iš proto.Iš mažo ežiukiško protelio...Šiandien labai liūdna.Labai sunku.Tas durnas labai.Man taip trūksta jo meilės,kuri kažkada buvo.Taip trūksta.. |
| Pelėda: |
Coma |
| Laikas: |
2008 balandžio 10, 20:30:46 |
Nutilo manyje visi balsai.
Paliko viskas lyg sapne
Tik Tu dar kartais paklausai,
Man primeni kaip žaidėm su tamsa... |
Atgal
::
Toliau
|
|